Saugotinų vietų ekspertai viešai kreipėsi dėl planų kirsti medžius prie Romaino Gary skulptūros: praradimai UNESCO saugomame pavelde būtų negrįžtami

Po to, kai visuomenė išreiškė susirūpinimą dėl planų iškirsti devynis medžius Vilniuje, Naujamiesčio skvere, šalia garsiosios Romo Kvinto sukurtos Romaino Gary skulptūros, sureagavo ir Lietuvos nacionalinis ICOMOS komitetas (Tarptautinės paminklų, saugotinų vietų tarybos ICOMOS prie UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto ekspertai). Jie pabrėžia, kad želdyno pašalinimas tokioje vietoje turėtų reikšmingas pasekmes aplinkai, įskaitant poveikį UNESCO pasaulio paveldo vietovei, o praradimai būtų negrįžtami.

Suabejojo dėl pačios paveldo apsaugos sistemos

Dėl Basanavičiaus g. 14A pastato tvarkybos darbų ir rekonstravimo projektinių pasiūlymų Lietuvos nacionalinis ICOMOS komitetas (ICOMOS Lietuva) savo kreipimesi Kultūros ministrui, Vilniaus miesto merui, Kultūros paveldo departamentui ir UAB „Dobilo daigas“ rašo, kad susipažinę su viešinama medžiaga, teikia pastabas J. Basanavičiaus g. 14A terasos rekonstravimo projektui, kartu norėdamas atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į problemas Lietuvos paveldo apsaugos sistemoje, keliančias abejonių dėl jos veiksmingumo ir pajėgumo užtikrinti vertingiausių saugomų teritorijų apsaugą.

Lietuvos nacionalinis ICOMOS komitetas (ICOMOS Lietuva) pabrėžė, kad Jono Basanavičiaus gatvė (buv. Pohulanka) ir jos prieigos nuo seno pasižymėjo santykinai didele želdynų ir želdinių (sodų, alėjų ir pan.) gausa, tai istorinio Vingrių priemiesčio būdingas bruožas, formavęs ir tebeformuojantis jo savitumą.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje šios teritorijos gatvės ir atviros erdvės apsodinamos medžiais, planingai formuojant žaliąsias erdves. Kaip ir daugelis kitų panašių vietų, ši valstybės saugoma terasa Vilniaus senamiestyje buvo projektuota kaip erdvė su apželdinimo galimybe (1912 m. vizualizacijoje terasa matoma apželdinta; tai charakteringas šio laikotarpio miesto skverelio pavyzdys) ir iki šiol ji funkcionuoja kaip žalioji salelė. Šis kompaktiškas želdynas yra svarbus vietos kraštovaizdžio elementas, vertintinas kaip neatsiejama valstybės saugomo Geležinkelio valdybos pastatų komplekso (kodas 28008) dalis.

Želdyno praradimas būtų negrįžtamas

Želdyno pašalinimas, anot komiteto atstovų, tokioje vietoje reikštų akivaizdžiai reikšmingas pasekmes aplinkai, įskaitant poveikį UNESCO pasaulio paveldo vietovei Vilniaus istoriniam centrui, nacionalinės reikšmės kultūros vertybėms Vilniaus senamiesčiui, miesto daliai, vadinamai Naujamiesčiu, valstybės saugomam Geležinkelio valdybos pastatų kompleksui, valstybės saugomai terasai ir jos aplinkai. Lajų masės praradimas būtų negrįžtamas, to atlyginti nei teritorijoje, nei šalia jos nenumatoma ir vargiai įmanoma, nes gretimybėje nepakanka vietos fiziškai kompensuoti prarandamų medžių vertę naujais želdiniais.

„Pažymėtina, jog tai jau kelinta iš eilės žalioji erdvė, ketinama panaikinti J. Basanavičiaus gatvėje, kuri visa patenka į saugomas teritorijas (kurių vertingųjų savybių klasifikavime KVR želdynai išskiriami kaip „svarbūs ir lemiantys reikšmingumą“). Ypač svarbu, jog teritorija patenka į UNESCO saugomą Vilniaus istorinį centrą. Vienas iš UNESCO pasaulio paveldo komiteto 1994 m. patvirtintos Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės (žr. Retrospektyvų išskirtinės visuotinės vertės aprašą) bruožų yra „iki šių dienų [iki 1994 m. įtraukiant Vilniaus istorinį centrą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą] išsaugoti urbanistinės struktūros elementai ir jų santykis su gamtine aplinka, nulemiantys savitus siluetus, panoramas ir perspektyvinius vaizdus“. Neigiamo poveikio Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio paveldo vietovės kraštovaizdžiui prevencijai šiuo ir analogiškais atvejais, prieš įgyvendinant projektą privalu atlikti Poveikio pasaulio paveldui vertinimą, vadovaujantis UNESCO patvirtinta metodika“, – rašoma Lietuvos nacionalinio ICOMOS komiteto (ICOMOS Lietuva) pranešime.

Pažymima, jog Poveikio pasaulio paveldui vertinimas iki šiol neatliktas, o UNESCO saugomas Vilniaus istorinis centras net nepaminėtas nei projektiniuose pasiūlymuose, nei kituose dokumentuose, susijusiuose su projekto įgyvendinimu.

Taip pat pabrėžiama, jog statytojų viešinama medžiaga nerodo akivaizdaus neigiamo medžių poveikio statiniams: skirtingai nei bando parodyti statytojai, medžiai neauga ant saugomo statinio, o didžiausi saugomo pastato įtrūkimai fiksuojami zonoje be medžių.

„Abejonių kelia kai kurie faktinės būklės neatitinkantys teiginiai ir su paveldo apsauga nesuderinamas problemos „sprendimas“ (maksimaliai padidinant kavinės plotą želdinių sąskaita ir užstatant naują antstatą saugomoje terasoje), dėl to susidaro įspūdis, jog medžiai kertami tik tam, kad apačioje, po terasa atsirastų kuo daugiau vietos išplėsti kavinei, o terasos lygyje – įrengti laiptus į pirmąjį aukštą, dengtus virš žemės lygio iškilusiu stogu. Apskritai, trūksta tyrimų, atskleidžiančių šio objekto vertę, neaišku, kuo grindžiamas pritarimas projektui, kai lieka aplinkybės, prieš keletą metų neleidusios pritarti. Visa tai rodo, kad statytojas gali laisvai pasirinkti ekspertus, formuoti jiems užduotis savo nuožiūra, interpretuoti faktus savo naudai, tuo tarpu valstybės ir savivaldybės institucija netikrina nei tyrimų pobūdžio, nei jų išsamumo, nei sąsajos su planuojama veikla, privalomas nepriklausomas tyrimų recenzavimas iki šiol neįvestas. Šis atvejis taip pat iliustruoja kai kurių pastaraisiais metais priimtų teisės aktų (visų pirma, naujos redakcijos LR Želdynų įstatymo ir poįstatyminių aktų) normų ydingumą bei atsakingų už kultūros paveldo apsaugą pareigūnų ir institucijų negebėjimą užtikrinti kultūros vertybių apsaugą, netgi tokių, kurias įsipareigota saugoti valstybiniu ir tarptautiniu lygiu. Instituciškai toleruojama savivalė stebima daugelyje valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Ypač bloga istorinių želdynų ir želdinių padėtis, kurių dauguma palikti faktiškai be jokios kvalifikuotos priežiūros, profesionalios apskaitos ir sisteminės apsaugos, akivaizdžios spragos Kultūros vertybių registre. Tenka konstatuoti, jog daugkartiniai valstybinių (VKPK) ir nepriklausomų ekspertų raginimai imtis konkrečių veiksmų padėčiai gerinti yra ignoruojami Kultūros paveldo departamente“, – teigiama Lietuvos nacionalinio ICOMOS komiteto (ICOMOS Lietuva) pranešime.

Siūlo apsvarstyti projekto alternatyvas

Komitetas siūlo statytojams apsvarstyti projekto alternatyvas, kurios leistų išsaugoti ir respektuoti objekto ir vietovės vertes, neužstatyti jų svetimkūniais. Taip pat būtina atlikti projekto poveikio pasaulio paveldui vertinimą, vadovaujantis tokiam vertinimui privaloma, UNESCO patvirtinta metodika (Guidance and Toolkit for Impact Assessments in a World Heritage Context, 2022).

Lietuvos nacionalinio ICOMOS komiteto (ICOMOS Lietuva) atstovai atsakingoms institucijoms siūlo laikinai sustabdyti visus išduotus leidimus planuojamai veiklai valstybės saugomos terasos sklype, kol bus pateiktos vertinimų išvados ir patikslintos objekto vertingosios savybės. Taip pat yra siūloma nedelsiant imtis teisinių priemonių spręsti sisteminei problemai: suburti darbo grupę, kuri per nustatytą terminą parengtų teisės aktų būtinų pataisų paketą, kurie padėtų išvengti analogiškų situacijų ir grėsmių paveldui. ICOMOS nacionalinis komitetas, kaip nepriklausoma ekspertinė organizacija ir ICOMOS padalinys Lietuvoje, yra pasirengęs prisidėti atliekant teisės aktų analizę ir pasiūlyti būtinas pataisas.

Primename, kad kilus pasipiktinimui dėl planų iškirsti medžius skvere J. Basanavičiaus gatvėje, bendrovė „Dobilo daigas“ teigė, kad medžiai kenkia greta esantiems pastatams, o šie ketinimai visuomenei esą jau buvo pristatyti anksčiau ir prieštaravimų nesulaukė.

Delfi primena, kad liepos 19 d. 18 val. kultūrininkai ragina susirinkti Basanavičiaus 18 a., kur projektą žadama pristatyti visuomenei. Plačiau apie kultūrininkų reakciją, skaitykite ČIA.