Scenoje pasirodys ryškiausi LNOBT solistai. „Requiem“ dainuos Joana Gedmintaitė (sopranas), Laima Jonutytė (mecosopranas), Tomas Pavilionis (tenoras) ir Liudas Norvaišas (bosas), „Agnus Dei“ solistė – Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas). Taip pat dainuos LNOBT choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas), grieš LNOBT simfoninis orkestras. Diriguos teatro muzikos vadovas, Nacionalinės premijos laureatas Robertas Šervenikas.
Tradiciją Laisvės gynėjų dieną pažymėti didingu klasikos kūriniu LNOBT pradėjo 2013 m. Tąkart buvo atliktas Antoníno Dvořáko „Requiem“. 2014 m. nuskambėjo Ludwigo van Beethoveno „Missa solemnis“, 2015 m. – Johanneso Brahmso „Vokiškasis requiem“. Kūrinius dirigavo Juozas Domarkas, Rolfas Beckas (Vokietija), R. Šervenikas.
W. A. Mozarto Gedulingosios mišios d-moll pagal liturginius mišių tekstus lotynų kalba (K. 626) yra viena žymiausių ir įtaigiausių austrų muzikos genijaus kompozicijų. Prieš 225 metus sukurtas „Requiem“ buvo paskutinis Mozarto kūrinys, kurio jis nespėjo užbaigti (mirė 1791 m.). Kompozitorius parašė pirmąsias dalis („Requiem“ ir „Kyrie“) bei nužymėjo pagrindinius centrinio kūrinio epizodo „Dies irae“ bruožus. Yra žinoma, kad Mozartas nurodė, kaip pabaigti „Requiem“, tad šio darbo ėmęsis Franzas Xaveras Süssmayris ir kiti jo mokiniai pasinaudojo eskizais, kurie vėliau dingo. Manoma, kad Süssmayris instrumentavo tik kai kuriuos numerius ir trijų paskutinių dalių muzikos epizodus.
Mozarto „Requiem“ plačiai skamba pasaulio koncertų salėse. Antai tą pačią sausio 13 d. kūrinys skambės Paryžiaus filharmonijos didžiojoje salėje, sausio 21 d. – Toronto koncertų salėje, 22 d. – Zalcburge Mozarto savaitės metu (Mozartas gimė 1756 m. sausio 27 d.), sausio 27 d. – Londone, vasario 21 d. Nagano mieste Japonijoje, ir t. t.
A. Martinaičio „Agnus Dei“ („Dievo avinėli“) kompozitoriaus kūrinių sąraše pažymėtas kaip naujausia jo kompozicija, sukurta 2015 m. Ji papildo gausią A. Martinaičio kūrybą religine tema. Kitaip nei savo pasaulietinėje kūryboje, kur A. Martinaitis linkęs ironizuoti, gluminti publiką muzikiniais ir prasmių paradoksais, kurdamas sakralinę muziką kompozitorius laikosi per amžius nugludintos tradicijos. A. Martinaitis rašo tiek tradicinio pavidalo mišias („Gailestingumo mišios“ pagal lotyniškus liturginius tekstus), tiek laisvos formos kompozicijas religine tema (pvz., „Gailestingumo altorius“ pagal Šv. Faustinos (Kowalskos) tekstus).