„Scanorama“ liko ištikima tradicijai užverti festivalį kino meistro ir pradedančio režisieriaus filmais. Geriausias tarptautinės trumpametražių filmų konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ darbas leido pažvelgti į temas ir meninius sprendimus, kuriuos renkasi jaunoji kino profesionalų karta, o uždarymo filmas – permąstyti kino galimybių ribas. Šiais metais abu kūriniai atidavė pagarbą tradicijos ir modernumo, preciziškos meistrystės ir nevaržomos vaizduotės jungčiai. Tuo tarpu galimybė uždarymo vakarą virtualioje kino salėje išvysti ir geriausią lietuvišką, ir specialiu žiuri paminėjimu įvertintą konkursinės programos trumpametražį filmą ne tik sustiprino šventės dvasią, bet ir atspindėjo keistą šių dienų realybę“, – pranešime žiniasklaidai teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Pasak renginio organizatorių, labiausiai norisi padėkoti žiūrovams – festivaliui persikėlus į virtualią erdvę, buvo juntamas didelis ištikimų žiūrovų palaikymas, todėl pagrindiniu tikslu tapo pateisinti jų lūkesčius. Į virtualią kino salę buvo perkelta didžiojo dalis programos filmų, o festivalio nuotaiką palaikė internetinėje erdvėje vykę susitikimai su režisieriais, diskusijos bei filmų premjeros.
Išrinkti konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ laureatai
„Scanoramos“ uždarymo ceremonijos metu tradiciškai paskelbti ir tarptautinės trumpametražių filmų konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK) laureatai. Šiemet joje dalyvavo 18 filmų iš 9 Baltijos jūros regiono valstybių. Geriausiu visos programos filmu paskelbtas vokiečių režisierės Kianos Naghshineh filmas „Akies mirksnis“ (angl. A Blink of an Eye). Režisierei atiteko „Scanoramos“ įsteigtas piniginis 5000 eurų prizas.
Pasak konkursinės programos žiuri pirmininko, kino kritiko, istoriko ir knygų apie kiną autoriaus Jano Eriko Holsto, geriausiu NBK filmu išrinktas tradicinės ir eksperimentinės raiškos jungtį atspindintis filmas „Akies mirksnis“ – tai kūrinys, kalbantis trimis balsais – jos, jo ir mūsų, žiūrovų. Filmas jungia fantazijų pasaulį, jaudulį ir aukšto lygio estetines kompozicijas.
Už geriausią lietuvišką trumpametražį filmą apdovanota Jorūnė Greičiūtė ir jos darbas „Viskas gerai“ – jaudinantis ir puikiai realizuotas pasakojimas apie du vidutinio amžiaus žmones, kurie eina į pasimatymą slaptoje vietoje prie upės. Nesusipratimai, skirtingi požiūriai ir dvilypumas pokalbiuose sukuria ir humoristines, ir tragiškas scenas. Režisierei atiteko „Scanoramos“ įsteigtas 3000 eurų piniginis prizas.
Specialiu žiuri paminėjimu už išskirtinį meninį išpildymą pagerbtas vokietės Lindos-Schiwa Klinkhammer filmas „Mamanam“. Ši juosta mus nukelia į 1971 m. Vakarų Vokietiją ir pasakoja apie jauną moterį, kovojančią dėl lygių teisių.
Tarptautinę žiuri, vertinusią konkursantų darbus, sudarė švedų distribucijos kompanijos „LevelK“ įkūrėja ir vadovė Tine Klint, vokiečių kino ekspertas, alternatyvaus kino tyrinėtojas, Berlyno, Marburgo ir kitų tarptautinių kino festivalių trumpametražių filmų programų sudarytojas Sebastianas Apelas, Baltarusijoje vykstančio Šiaurės ir Baltijos šalių kino festivalio direktorė, režisierė Volia Chaykouskaja.
Išskirtinės patirtys
Uždarymo vakarą „Scanorama“ savo žiūrovams virtualioje kino salėje pristatė išskirtinę premjerą – užpernai anapilin iškeliavusio garsaus islandų kompozitoriaus Jóhanno Jóhannssono kino novelę „Paskutinieji ir pirmieji žmonės“, šiais metais pristatytą Berlyno kino festivalyje. Peržiūras į šį filmą žiūrovai galėjo įsigyti tik uždarymo dieną.
Pirmas ir paskutinis kompozitoriaus ilgametražis filmas „Paskutinieji ir pirmieji žmonės“ paremtas kultiniu Olafo Stapledono to paties pavadinimo mokslinės fantastikos romanu ir fotografo Jano Kempenaerso knyga „Spomeniks“. Ties vaidybinio ir dokumentinio kino riba balansuojantis kūrinys jungia muziką, vaizdą ir T. Swinton pasakojimą. Ji kreipiasi į šiandienius žmones ateities žmonių vardu ir kviečia permąstyti žmonijos laimėjimus bei ydas.