Iš Oregono valstijos kilęs N. Wooley profesionalo karjerą pradėjo sulaukęs vos trylikos, grodamas kartu su savo tėvu, bigbendo saksofonininku. Karjera sparčiai ėmė kilti 2001 m. jam persikėlus gyventi į Niujorką. Bruklino džiazo, improvizacinės bei noise muzikos scenose jis tapo vienu geidžiamiausiu vardų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

N. Wooley solo darbai sukėlė tikrą revoliuciją trimitininkų pasaulyje. Jo inovatyvus žvilgsnis į instrumentą ėmė kvestionuoti trimitininkų pasaulyje įsivyravusi status quo, kuriame, rodėsi, karaliauja legendinis Luisas Armstrongas. Kartu su kolegomis Peteriu Evansu bei Gregu Kelley, N. Wooley tapo centrine JAV scenos asmenybe, keičiančia iki šiol vyravusi muzikinį suvokimą.

N.Wooley – velniškai talentingas trimitininkas. Džiazo trimitininkas, kompozitorius ir pedagogas Dave'as Dauglas'as yra sakęs: „Nei kiek neperdėdamas galiu pasakyti, kad Nate'as – vienas įdomiausių ir netradiciškiausių šiuo metu kuriančių trimitininkų.“ Jokiais rėmais neapribota N. Wooley fantazija tiesiog trykšta jo trimitu. Fenomenaliai plati muzikinė artikuliacija, įvairių išplėstinių technikų bei aplinkos objektų panaudojimas šio kūrėjo muziką paverčia mistine drama, kurioje negali nutuokti kas tavęs laukia jau vos užkelių akimirkų.

Per savo karjerą N. Wooley yra grojęs su tokiomis scenos žvaigždėmis kaip Johnas Zonas, Anthony Braxtonas, Eliane Radigue, Kenas Vandermarkas, Fredas Frithas, Evanas Parkeris ir daugeliu kitų.

Tai nebus pirmasis šio muzikanto vizitas Lietuvoje. 2018 m. „Vilnius Jazz“ publika nuščiuvusi klausėsi N. Wooley ir jo „Knknighgh“ kvarteto pasirodymo, kurį užbaigė kolektyvo būgnininko į sceną iš užkulisių sviesta būgnų komplekto lėkštė.

A. Gotesmanas – puikiai Lietuvos publikai pažįstamas muzikantas. Jis išradingas ir plačia muzikine artikuliacija pasižymintis perkusininkas bei būgnininkas, kuriam sugroti svingo ar bebop eros džiazą nėra sudėtinga, tačiau jo unikalumas atsiskleidžia laisvojo džiazo bei improvizacinės muzikos baruose. Scenoje greta standartinio būgnų rinkinio visuomet galime išvysti keisčiausių lėkščių komplektų bei daugybę įvairių, papildomų perkusinių instrumentų. Įvairūs barškučiai, varpeliai, žvangučiai, dubenėliai, bongai, buffallo tipo būgnai, net gi ant žemės gulintis plastikinis maišelis gali tapti dar vienu Arkadijaus instrumentu. Gausus instrumentinis bagažas, laki fantazija bei puikus gebėjimas improvizuoti kiekvieną šio perkusininko pasirodymą paverčia nepakartojama garsine kelione.

Tarptautinis Šeduvos perkusijos festivalis „Ritmo viražai“ rengiamas nuo 2016 m. Tai festivalis apjungiantis talentingiausius skirtingų kartų Lietuvos džiazo bei improvizacinės muzikos atstovus. Viačeslavas Ganėlinas, Liudas Mockūnas, Arnas Mikalkėnas, Danielius Pancerovas – tai tik dalis vardų, kurie yra groję Šeduvoje rengiamame festivalyje.

„Ritmo viražai“ aktyviai bendradarbiauja su užsienio muzikantais ir kiekvienais metais pristato talentingiausius savo srities profesionalus. Festivalio lankytojai turėjo progos išgirsti Timą Daisy, Peterį Bruuną, Stefaną Pasporgą, Alexą Rielą, Seamusą Blake'ą ir kt.

„Norime, kad festivalis kaskart nustebintų ir pristatytų perskusijos virtuozus ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Džiaugiamės, kad kol kas mums pavyksta suburti tikrų virtuozų, puikių muzikantų būrį, kuris papuoštų bet kurį pasaulio perkusijos festivalį. Improvizacija – toks mūsų festivalio pagrindinis moto, todėl nenuostabu, kad čia išgirstame unikalių dalykų, atsiskleidžia muzikantų talentai, klausytojai tampa koncerto dalimi ir kuria kartu. Jau tradicija tapo festivalyje rengti ir kūrybines dirbtuves, kurios tampa vis populiaresnės, jauni atlikėjai čia semiasi neįkainojamos patirties“, – sako festivalio meno vadovas Arkadijus Gotesmanas.

Festivalio organizatorius – Šeduvos kultūros ir amatų centras, meno vadovas – Arkadijus Gotesmanas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)