Rinko meilės ir laimės receptus
N. Narmontaitė atskleidė, kad šią knygą rašė beveik dvejus metus – žinoma, su pertraukomis, kai turėdavo laiko tarp spektaklių, koncertų, kelionių, susitikimų su publika. „Nors kelionėse irgi daug rašiau, bet klausinėti galėdavau tik kai nusėsdavau Lietuvoje“, – pasakojo ji.
Aktorė prisiminė, kad pradėjusi rinkti medžiagą naujai knygai ėmė domėtis, ką numerologijoje reiškia skaičius 7.
„Visada galvojau, kad 7 yra meilės skaičius, bet, pasirodo, iš tiesų tai yra laimės skaičius. Visiškai netoli nutolta, nes man laimė yra meilė, todėl aš galvoju, kad čia reikėtų lygybės ženklą dėti“, – svarstė ji.
Kad laimės ir meilės maža nepasirodytų, šį skaičių ji dar sudvigubino ir surinko 77 laimės formules, citatas iš savo bičiulių aktorių, režisierių ir kitų teatro žmonių.
„Maža to, jei kalbėti apie visą formatą, šitoje knygoje yra kaip niekada labai gilios, ir skausmingos, ir juokingos, ir žaismingos vaikystės istorijos. Į knygą sukrito 14 herojų, kurių kiekvienas vaikystėje turėjo savo svajonę, kažkuo norėjo būti. Aš pati norėjau būti aktore nuo darželio. Galvojau, ką reikėtų sugalvoti, nes viršelis turėtų būti būtent su ta svajone susijęs – man pasipiešė toks vaizdas, kad turėtų būti mažytė mergaitė, kuri žiūri į veidrodį ir mato save, kad kažkada gal bus aktore“, – pasakojo N. Narmontaitė.
Tiesa, viršelyje pavaizduota ne ji pati, o aktorė Vaiva Mainelytė, kuri taip pat nuo vaikystės svajojo tapti aktore, bet labai tą savo svajonę slėpė, kad kažkas nesijuoktų, nepradėtų tyčiotis.
„Yra daug vaikystės svajonių, kurias veidrodžiui pasakydavome arba kartais į dienoraštį išliedavome. Viena moteris pasakojo, kaip stojo mokytis, ko rezultate netapo avių šėrėja, nors norėjo būti. Nerijus Juška norėjo būti policininku, kažkas dar kažkuo, ir kas atsitiko, kaip jie pasirinko aktorystės kelią? Kaip vyko stojamieji, kurie labai smagūs, nes kada yra įtampa, visada labai žaismingų dalykų gaunasi, kur pačiam žmogui gal ir nejuokinga, bet aplinkiniams – labai sukelia juoką. Tada tas teatrinis gyvenimas, gastrolės, filmavimai, kur galėjo didžiulė nelaimė atsitikti, bet kaip iš viso to išlipta. Tokių tikrai labai daug smagių istorijų, labai kontrastinga knyga“, – kalbėjo N. Narmontaitė.
Pokalbiai namų aplinkoje – visai kitokie
Tarp knygos herojų – minėti N. Juška, V. Mainelytė, taip pat aktoriai Kristina Andrejauskaitė, Vytautas Kaniušonis, Eimutis Kvoščiauskas, Vaidotas Martinaitis, Vidas Petkevičius, Sigitas Račkys, Lina Rastokaitė, muzikantas Andrius Kulikauskas ir kiti.
N. Narmontaitė džiaugėsi, kad iš savo draugų ir bičiulių pavyko ištraukti ir niekur kitur negirdėtas istorijas.
„Aš nežinau, ar namų aplinka taip veikia, nes visus kalbinau namuose, išsiklausinėjusi, kas ką mėgsta valgyti, dariau visiems vakarienes, ir su tokiais tarpais – suvalgome šaltą patiekalą, tada pakalbame, tada sriuba, tada vėl pakalbame, taip iki desertų, ir taip būdavo, kad net iki 6 ryto esame kalbėję, ypatingai su tais žmonėmis, kurie sakė, kad aš visiškai nemoku kalbėti, aš tau, ko gero, nieko nepasakysiu“, – šypsojosi ji.
„Pasirodo, tie patys kalbiausi iš tikrųjų yra labai mažai davę interviu ir buvo visų įdomiausia, nes iš jų tokių netikėtų dalykų ištraukti pavyko! Ne vienas prisipažino, kad aš net pats netikėjau, kad tiek visko prikalbėsiu“, – pasakojo N. Narmontaitė.
Knygoje ji visą skyrių šįkart atidavė tiems, kurie publikai lieka nematomi. „Aš juos pavadinau (ne)Matomais, būtent, su ne skliausteliuose, o Matomi iš didžiosios raidės, nes aš visą laiką jaučiu tokią nuoskaudą, kad tie žmonės, kurie viską daro, kad mes atrodytume gerai scenoje, kad mes būtume puošnūs, kad būtų dekoracijos vietoje, kad mes nenukristume galiausiai ir taip toliau, lieka kaip už tokios ribos, o mes surenkame visas gėles, aplodismentus, ir kartais per tą skubėjimą net nepasakome jiems dėkui“, – kalbėjo ji.
Nuo jautrių iki anekdotinių situacijų
N. Narmontaitei taip pat pavyko gauti ir unikalius dokumentus, susitikimų protokolus.
„Pavyzdžiui, buvo susirinkimas, kuriame dalyvavo ir aktoriai, ir labai žinomi režisieriai. Pirmas klausimas, aptarinėjamas tame susirinkime, buvo kelionė į Australiją – iš kelių galimų variantų, kelionės lėktuvu, traukiniu, autobusu buvo pasiūlyta keliauti traukiniu, nes taip saugiausia. Kas įdomiausia, pasiūlymas priimtas, – juokėsi knygos autorė. – Įdomūs pareiškimai, pavyzdžiui, kokios yra priežastys, dėl ko neatėjau į darbą ar dėl ko įvyko velnio lašų kombinacija“.
Kaip ir kiekvieną iš savo knygą, ir šią N. Narmontaitė paženklina specialiu antspaudu – šįkart tai yra laimę nešanti pasaga.
„Net priešlapyje pasagos žolėje suguldytos – tikrų žirgų, ne arklių. Sakoma, kad pasaga neštų laimę, reikia dirbti sunkiai kaip arkliui, bet čia atvirkščiai – čia yra lenktyninių žirgų, dalyvavusių visokiuose konkursuose, ir toje pasagoje dar apsigyvenęs skaičius 7“, – pasakojo ji.
Visgi, N. Narmontaitė patikino, kad svarbiausi jai – žmonės, o skaičiai tiesiog padiktuoja temą.
„Man knygos labiausiai yra bendrystė – jos padeda susitikti, išsibūti, pasikalbėti, ir kad tai liktų ateities kartoms, bet ne piktybinės, o kažkokios žaismingos. Man pačiai jau tos istorijos, kurios įvyko prieš 40 ar 50 metų, yra didžiulė egzotika“, – prisipažino ji.