„Dance Well“ – tarptautinio masto meninė praktika, kuri vienija įvairių Europos šalių scenos menų ir švietimo organizacijas, skatina šokio renginius muziejų bei kitose meninėse erdvėse. Projekto tikslas – plėtoti ir eksperimentuoti su novatoriškomis šokio praktikomis, skleisti žinias ir dalytis patirtimi apie Parkinsono liga bei kitų judėjimo sutrikimų turinčius asmenis, prisidėti prie jų gerovės ir integracijos į visuomenę, taip pat šokio kultūros plėtros, jo poveikio visuomenei.
Projektą Lietuvoje nuo 2022 m. organizuoja Lietuvos šokio informacijos centras. Kiekvieną savaitę į Kauno paveikslų galeriją suguža minia šokio entuziastų, turinčių judėjimo sutrikimų ar sergančių Parkinsono liga. Pamokas jiems veda Lietuvoje gerai žinomi profesionalūs šokėjai ir choreografai: Erika Vizbaraitė, Goda Laurinavičiūtė, Gabija Blochina, Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis ir Adrianas Carlo Bibiano. Apie projekto pradžią, eigą, pasiekimus ir lūkesčius papasakoti pakvietėme mokytojus E. Vizbaraitę, G. Laurinavičiūtę ir A. Carlo Bibiano.
Šiuolaikinio šokio miniatiūra Kaune
„Netrukus Kaune pristatysime premjerą – šokio miniatiūrą. Tai svarbus įvykis, visi jo nekantriai laukiame. Projekto šokėjai pirmą kartą pasirodys scenoje, – apie artėjantį renginį užsimena Erika Vizbaraitė. Matydama projekto sėkmę, menininkė viliasi, jog projektas tęsis. – Tikiuosi, kad šis sumanymas gyvuos toliau ir plėsis į kitus miestus, nes jis labai reikalingas ne tik „Dance Well“ šokėjams, bet ir yra prasmingas mūsų visuomenei.“
„Tikiuosi, kad šis vertingas ir reikalingas projektas bus vykdomas ir toliau. Laukiu, kada pasirodysime publikai. Tai apibendrins visą projekto idėją. Bendromis jėgomis su šokėjais ir choreografėmis Agniete Lisičkinaite ir Greta Grinevičiūte peržengėme terapijos ribas ir kuriame šokio miniatiūrą, įamžindami kasdienius mažyčius stebuklus meniniame veiksme“, – antrina kolegei Goda Laurinavičiūtė.
Bendraminčius burianti veikla
„Prie šio sumanymo prisijungiau nuo pat pradžių, – pasakoja E. Vizbaraitė. – Dabar manau, kad tai vienas mylimiausių ir prasmingiausių projektų, prie kurių prisidėjau.“
Mokytojas A. C. Bibiano atvirauja, kas paskatino jį prisijungti prie „Dance Well“: „Mano noras būti tokio projekto dalimi mena ankstesnius laikus. Karjeros pradžioje vedžiau seminarą vasaros stovykloje Meksikoje, ji buvo skirta įvairių negalių turintiems vaikams. Ten atradau šokį kaip laidininką, kuris padeda pasiekti įvairias bendruomenes. Pasirinkęs šį kelią susipažinau su įvairiausiais skirtingų profesijų žmonėmis. Šitaip, man pačiam netikėtai, susidūriau su tokiomis sritimis kaip fizika, istorija, sveikatos mokslai ir kalbos. Kaip šokio pedagogas ir menininkas, manau, kad labai svarbu nepamiršti, jog šioms sritims šokis reikalingas lygiai taip pat, kaip ir mums, šokėjams, reikalingos tos kitos sritys. Toks tarpdiscipliniškumas tikrai svarbus, bet negalime pamiršti ir paties šokio esmės – kūno ir proto judesio.“
Paklausta, kokių emocijų kelia dalyvavimas šiame projekte, G. Laurinavičiūtė neslėpė, kad, sukaupusi patirties su senjorais, dabar jaučiasi laisvai. „Šiame procese jaučiuosi visiškai natūraliai – dėl savo pačios amžiaus, taip pat patirties vedant šiuolaikinio šokio pamokas senjorams. Savo pedagoginę ir artistinę patirtį sujungiu su dalyvių socialiniais poreikiais. Dalinuosi žiniomis ir patirtimi, tuo pačiu ir pati mokausi.“
Neabejotina abipusė nauda
„Projektas vyksta jau ne pirmus metus, per tą laiką pastebėjau didžiulį išlaisvėjimą, susitelkimą, kūrybiškumą ir, nepaisant negalios keliamų nepatogumų, drąsą, džiaugsmą, žaismingumą, – mintimis apie pokyčius dalinasi G. Laurinavičiūtė. – Stebiuosi regėdama projekto dalyviams būdingą laisvės ir disciplinos derinį, įspūdį daro jų pasitikėjimas šiuolaikinio šokio menininkais ir mokytojais, džiaugiuosi matydama jų entuziazmą. Pati iš jų mokausi džiaugtis akimirka, galimybe stovėti, ryte išlipti iš lovos, eiti, turėti ir regėti draugus, džiaugtis repeticija arba dar viena paprasta diena.“
A. C. Bibiano papasakojo, kad kassavaitiniai užsiėmimai projekto dalyvius kartais verčia nusižengti įprastai jų gyvenimo tvarkai. „Šokėjai prisipažino praleidžiantys vizitus pas gydytojus, nes nori dalyvauti „Dance Well“ užsiėmimuose. Vyresnio amžiaus žmogui šokis gali suteikti jėgų judėti savarankiškai tuo gyvenimo laikotarpiu, kai kitu atveju tai būtų nelengva, ypač globos įstaigose ar gulint ligoninėje. Atkurti ryšį su savo kūnu, iš naujo atrasti, ką jis sugeba, gali būti išties pakylėjanti ir džiaugsminga patirtis.“
Teigiamas projekto poveikis pastebimas ne tik tarp dalyvių, jį jaučia ir patys mokytojai. „Išmokau nebeskubėti, prireikus prisitaikyti, pajusti džiaugsmą paprasčiausiai būti šokio akimirkoje. Dabar man rūpi ieškoti įvairių mokslinių šaltinių, domėtis neuromokslininkų atradimais, skaityti literatūrą, susijusią su Parkinsono liga, gilintis, analizuoti, taikyti šiai ligai paveikias metodikas bei kurti naujas. Susimąsčiau, kaip šokį galima integruoti, paversti jį funkcionaliu ir naudingu dirbant su socialiai jautriomis grupėmis, – apie projekto poveikį sau pasakoja E. Vizbaraitė. – Būdama tarp „Dance Well“ šokėjų ėmiau kitaip, nauju kampu žvelgti į šokį ir mąstyti apie jo nešamą vertybinę prasmę. Ėmiau kelti klausimus, kokia gali būti šokio misija, kaip ir ką šokio menas gali atnešti mūsų visuomenei, kokius klausimus skatina užduoti, ką reprezentuoja, kokias neša atsakomybes ir ko reikia, kad šokis keistųsi ir nebūtų toks egocentriškas.“
„Šiame darbe iš arti mačiau, kaip projektas „Dance Well“ įnešė į gyvenimą daug šviesos. Kai kuriems dalyviams tai buvo laipsniška transformacija, trukusi kelias savaites: ateinant į reguliarius užsiėmimus, susitinkant su kitais, kuriant ryšius per judesį ir žadinant prisiminimus per muziką ir kitas priemones“, – pasakoja A. C. Bibiano apie Parkinsono liga sergančių ir kitų judėjimo sutrikimų turinčių dalyvių patirtas permainas.
Kūryba atstato vidinius resursus
„Pasitvirtino tikėjimas meilės dovana, dalinimosi ir švelnumo reikalingumu. Vis įsitikinu, kad žmogus, ribojamas savo kūno, tačiau užsiimantis kūryba, atsinaujina fizinius ir dvasinius resursus. Kūrybiškumas išlaisvina, stimuliuoja mintis, fantaziją, kas dalinai palengvina kasdienybę, – įžvelgia projekto naudą G. Laurinavičiūtė. – Humoro dozės suteikia šviesos, pozityvumo.“
E. Vizbaraitė pamini, kad „Dance Well“ projektas yra „svarbus socialinis sumanymas, nešantis bendrystės džiaugsmą, mažinantis vienišumo jausmą. Užsiėmimai apima ne tik Parkinsono ligos simptomų švelninimą, bet ir itin pagerina Parkinsono liga sergančiųjų gyvenimo kokybę.“
„Kiekvienas „Dance Well“ komandos narys turėjo tapti empatiškesnis, atviresnis skirtumams ir pasiryžęs paneigti savo išankstines nuostatas. Ne visiems tai lengva, bet, laimei, esame glaudi grupė. Viso, ką darome, pagrindas yra šios vienijančios vertybės ir bendras siekis, – teigia A. C. Bibiano. – Viliuosi, šis sezonas nebus paskutinis (juokiasi) ir ateity išsiplės į kitus Lietuvos regionus.“
„Dance Well“ šiuolaikinio šokio užsiėmimai vyksta Kaune kiekvieną trečiadienį 11–12 val. Dalyvavimas juose yra nemokamas, tačiau norint prisijungti prie užsiėmimų reikia užsiregistruoti parašant el. laišką info@dance.lt.
Choreografių Agnietės Lisičkinaitės ir Gretos Grinevičiūtės šiuolaikinio šokio miniatiūra „Šokti 1000 metų“ bus pristatoma spalio 26 dieną, 17 valandą, Kauno paveikslų galerijoje. Renginys nemokamas. Daugiau informacijos čia.
Projekto partneriai: Kauno apskrities Parkinsono draugija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Projektą dalinai finansuoja: Lietuvos kultūros institutas ir Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“.
