„Po santūresnio pandemijos laikotarpio festivalis vėl vyks visu pajėgumu – su gausiais svečiais ir žanrų įvairove. Nepaprastai skaudu, kad, kultūriniam gyvenimui sugrįžtant į įprastas vėžes, šiemet viena iš pagrindinių aktualijų yra Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Tačiau, būdami tragiškų įvykių liudininkais, esame pasirengę gvildenti šią problematiką, plėsdami visuomenės supratimą apie vykstančius geopolitinius procesus bei jų reikšmę mūsų ir visos Europos ateičiai“, – sakė istorikė dr. Lina Motuzienė, renginį organizuojančio Thomo Manno kultūros centro direktorė.

Liepos 9 d., šeštadienį, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje festivalį tradiciškai atidarys Pradžios koncertas. Šiemetinėje muzikos programoje svarbus vaidmuo tenka uostamiesčio muzikams – pirmajame renginyje Edwardo Elgaro, Ralpho Vaughan-Williamso ir Benjamino Britteno kompozicijas atliks Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus, ir solistas baritonas Romanas Kudriašovas.

Muzikos programoje taip pat laukia susitikimai su Klaipėdos choru „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas) ir smuikininku Konradu Levickiu, violončelininke Kornelija Kupšyte bei pianiste Lauryna Lankutyte, Kauno kvartetu, rengiančiu originalią programą Hermanno Blodės viešbučio dailininkų salono nuotaikai atkurti, pianistu Daumantu Kirilausku, tenoru Ilker Arcayürek (Austrija) ir pianistu Simon Lepper (Didžioji Britanija), pianiste Violeta Tamašauskaite-Coutaz ir klavesininku Baliu Vaitkumi, jaunosios kartos pianistais Gabriele Agile Bajoraite ir Jonu Benjaminu Balsiu, o festivalio finalą žymėsiančiame pabaigos koncerte – ir su improvizuotu Lietuvoje bei užsienyje kuriančių muzikų pučiamųjų orkestru. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksiančiuose koncertuose skambės plačios muzikinės paletės kompozicijos – nuo Europos klasikų iki ryškiausių Lietuvos akademinių vardų.

Festivalio pasirinktą kaimynystės temą įvairiais aspektais nagrinės žodžio programos renginiai. Šia proga Th. Manno memorialiniame muziejuje viešės ukrainiečių intelektualai: kino režisierius Sergejus Loznica, kuris taip pat pristatys kino naktų publikai savo dokumentinį filmą „Maidanas“ (2014 m.), rašytojas ir filosofas Jaroslavas Melnikas. Bendruomenių sugyvenimo, migracijos bei Rytų Europos kaimynystės specifiką gvildens istorikai bei žurnalistai iš Lietuvos bei užsienio: Egidijus Aleksandravičius, Vygantas Vareikis, Eduardas Mühle bei kiti.

Kino programoje, rengiamoje bendradarbiaujant su Goethe‘s institutu Vilniuje, taip pat laukia šiemet Ukrainoje žuvusio lietuvių antropologo ir režisieriaus Manto Kvedaravičiaus 2016 m. juostos „Mariupolis“ peržiūra, kurioje dalyvaus ir filmo herojės iš Ukrainos, bei vokiečių ir lenkų kūrėjų filmai.

Dailės programoje – Lietuvoje kuriančio ukrainiečių menininko Valentyno Odnoviuno paroda Kuršių nerijos istorijos muziejuje, Eglės Čėjauskaitės-Gintalės (juvelyrika), Martyno Gintalo (videografika), Lauros Budreckytės (vokalas) ir Vyčio Nivinsko (kontrabosas) tarpdisciplininio projekto „Būtis“ pristatymas V. ir K. Mizgirių menininkų namuose bei tarptautinės grupinės parodos „Saldžių sapnų fondas“, nagrinėjančios būtį karo ir stabilumo akivaizdoje, atidarymas Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje.

Liepos 16-ąją, rašytojo Thomo Manno atvykimo į Nidą datą, festivalio minimą kaip jo bičiulių dieną, vyks vokiečių publicistės Kerstin Holzer knygos „Monascella. Monika Mann und ihr Leben auf Capri“ („Monika Mann ir jos gyvenimas Kapryje“) apie vieną iš rašytojo dukterų pristatymas. Autorę Vokietijoje išgarsino bestseleriu tapusi knyga apie kitą Nidos vasarnamio viešnią – Th. Manno dukterį Elisabeth Mann Borgese.

Festivalio metu vyks ir Th. Manno kūrybos skaitymai bei susitikimas su festivalio šiemet tradiciškai rengiamo esė konkurso laimėtojais.

Susipažinti su festivalio programa ir įsigyti bilietus į renginį galima interneto svetainėje.

Th. Manno kultūros centro veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją