Be K. Jaroševaitės „Katino“ šiemet MO muziejus kartu su Energetikos ir technikos muziejumi prakalbina ir dar vieną miesto skulptūrą – Boleslovo Balzukevičiaus ir Petro Mazūro „Elektrą“, įsikūrusią ant Energetikos ir technikos muziejaus (anksčiau – pirmosios Vilniaus elektrinės) bokštelio. „Elektros“ teksto autorius – poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, tekstą įgarsino aktorė Miglė Polikevičiūtė. Šios dvi skulptūros papildo kitas vilniečių ir miesto svečių pamėgtas kalbančias skulptūras, kurių įrašai nuo projekto pradžios (2015 metais) išklausyti beveik 120 tūkst. kartų, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Skulptūrų istorijas išgirsti vaikštant Vilniaus gatvėmis

„Džiaugiuosi, kad dar dvi skulptūros prisijungia prie Vilniaus miesto kalbančių skulptūrų. Simboliškai rašytoją Jurgą Ivanauskaitę su gimimo diena sveikina prabylantis jos skvere ramiai murkiantis „Katinas“. O prie Neries bevaikštantiems miestiečiams savo istoriją galės papasakoti šviesą nešanti „Elektra“. Vilniaus kalbančios skulptūros – MO muziejaus 2015 metais pradėta iniciatyva, kviečianti vilniečius ir miesto svečius netikėtiems dialogams su skulptūromis tiesiog vaikštant Vilniaus gatvėmis“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

„Ši vieta, iki apsigyvenant čia „Katinui“, nebuvo pati patraukliausia. Čia įsikūrus Jurgos Ivanauskaitės mylimam personažui, skverelis tapo jaukiu ir traukiančiu pabūti ilgėliau. „Katino“ išraiška rodo, kad jo neišvarysi iš šio kiemo, jis čia šeimininkas. Puiku, kad nuo šiol jis kvies dar ir pasikalbėti“, – sako projekto globėjas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vilniuje kalba jau 23 skulptūros

Laisvas, nuo nieko nepriklausomas, pats sau šeimininkas K. Jaroševaitės „Katinas“ nuo šiol galės praeiviams atskleisti savo filosofinį požiūrį. Jį išgirsti, sulaukdami skulptūros skambučio, galės visi nuskenavę specialų QR kodą, esantį prie skulptūros, arba įvedę į naršyklę nurodytą interneto adresą. Prakalbinamas „Katinas“ jau nuo 2009 metų įsikūręs Aguonų gatvėje, kur rašytoja J. Ivanauskaitė gyveno dešimt metų. Čia ji sukūrė daugumą svarbiausių savo kūrinių. Apie „Katiną“ ir apie rašytoją bus galima daugiau sužinoti paskambinus skulptūrai.

O norintys išgirsti 100 metų skaičiuojančias istorijas gali tai padaryti paskambinę „Elektrai“. Šviesą nešanti skulptūra, kurta dar 1902 m. B. Balzukevičiaus, buvo pastatyta ant pirmosios Vilniaus elektrinės. Sovietmečiu „Elektra“ buvo nugriauta ir 1994 m. atstatyta skulptoriaus Petro Mazūro. Šiuo metu čia įsikūręs Energetikos ir technikos muziejus. Abu pasaulinius karus išgyvenusi, naujam gyvenimui P. Mazūro prikelta skulptūra turi dar negirdėtų istorijų.

„Katinas“ ir „Elektra“ papildo jau anksčiau MO muziejaus prakalbintas skulptūras Vilniaus mieste. Praėjusią vasarą prabilo Vlado Urbanavičiaus kurta „Krantinės arka“, plačiau žinoma vamzdžio vardu, MO skulptūrų sode jaukiai įsikūrusi Ksenijos Jaroševaitės skulptūra „Sėdinti“ ir daugybės turistų bei miesto svečių pamilta Literatų gatvės siena. Iš viso Vilniaus mieste prakalbintos jau 23 skulptūros.

Pažintis su skulptūromis – ekskursijoje

Birželio 16-osios vakarą projekto globėja Vilniaus miesto savivaldybė dovanoja ekskursiją po Vilniaus kalbančias skulptūras ir kviečia ne tik skambinti prakalbintoms skulptūroms, bet ir išgirsti jų istorijas.

Itin greitai rezervavus visas vietas ekskursijoje, MO muziejaus atstovai primena, kad su skulptūromis patogu susipažinti ir savarankiškai – paruoštas Vilniaus kalbančių skulptūrų žemėlapis. Jį galima atsisiųsti arba pasiimti MO muziejuje ir nerti į skulptūrų pažinimo kelionę. Žemėlapis čia.

Kas yra „Vilniaus kalbančios skulptūros“?

„Vilniaus kalbančios skulptūros“ – interaktyvus projektas, siūlantis aktyvaus ir turiningo laisvalaikio alternatyvą miestiečiams ir Vilniaus svečiams. Susidomėję praeiviai gali sulaukti skambučio į savo išmaniuosius telefonus ir taip susipažinti su skulptūrose įamžintomis svarbiomis lietuvių istorinėmis asmenybėmis, kitų tautų atstovais ar fikciniais miesto personažais-simboliais.

Aktorių, dainininkų, visuomenės veikėjų balsais skulptūros pasakoja apie save, apie tuos laikus, kai gyveno jose įkūnytos asmenybės, apie tai, ką jos mato aplink, kaip jaučiasi savo skulptūriniame kūne ir tame Vilniaus kampelyje, kuriame joms lemta būti. Tiesioginio skambučio metu klausytojai gali ne tik pažinti skulptūrose įamžintas asmenybes ar personažus, bet ir sužinoti daugiau apie kultūrinį, istorinį ir architektūrinį Vilniaus paveldą, prisiminti miesto istoriją.

2015 metais startavusį Vilniaus kalbančių skulptūrų projektą inicijavo MO muziejus, projekto globėjas – Vilniaus miesto savivaldybė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)