Festivalis – tik antrasis, bet, anot jo direktorės, buvusios ilgametės Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ vadovės Janinos Ališauskienės, sparčiai išsiplėtęs ir į gylį, ir į „plotį“: per rugsėjį aštuonios skirtingos programos bus atliktos ne tik įvairiose Šiaulių erdvėse, bet ir Pakruojo sinagogoje, Joniškėlio Karpių dvare, Joniškio Raudonojoje sinagogoje. Koncertuose publika išgirs garsiausių litvakų, Baltijos šalių ir kitų kompozitorių kūrinius, kuriuos atliks žinomi Lietuvos ir užsienio muzikantai – pianistas Lukas Geniušas, akordeonistas Tadas Motiečius, D. Dėdinskaitė, G. Pyšniakas, Estijos žvaigždė Triin Ruubel-Lilleberg (Estijos nacionalinio orkestro koncertmeisterė), žymus norvegų pianistas Ole Christianas Haagenrudas, perkusininkai Pavelas Giunteris ir Guntaras Freibergas (Latvija) bei kiti. Rugsėjo 28-ąją Šiaulių dramos teatre festivalį uždarys žymusis Romanas Grinbergas ir jo charizmatiška klezmerių grupe iš Vienos, Baltijos šalyse viešėsianti pirmąsyk.
Tarptautinis festivalis dedikuotas Lazdijuose gimusiam žymiam litvakui smuikininkui ir kompozitoriui J. Achronui (1886–1943), kuris yra laikomas viena labiausiai neįvertintų savo kartos muzikos asmenybių. „Jutome pareigą priminti Lietuvai apie J. Achroną, Holivude palaidotą kompozitorių. Juk kaip dažnai nežinome savo turtingo paveldo. Jis – smuiko vunderkindas, nuostabus kompozitorius, dėstęs garsiose muzikos mokyklose, kūręs muziką Holivudui. Iki šiol Europoje jis nėra toks žinomas, dažniau grojamas už Atlanto“, – pasakoja G. Pyšniakas. Kiekviename festivalio koncerte skambės bent po vieną J. Achrono kūrinį.
Vieną ryškiausių šių dienų Lietuvos smuikininkių D. Dėdinskaitę visuomet domino žydų tautos kultūra ir istorija, ypač jaudino XX amžiaus įvykiai.
„Tačiau žvelgti giliau į litvakų muzikos palikimą paskatino koncertinės kelionės į Niujorką ir Tel Avivą, kurių metu atlikome išskirtinai lietuviškos muzikos programą „Langas į Lietuvą“. Būdami ten sutikome daugybę litvakų ir lietuvių kultūros palikimą puoselėjančių asmenybių, užsimezgė įdomūs, mūsų žinias ir suvokimą praturtinantys pokalbiai, kurie nejučia mintyse pradėjo kristalizuotis į tam tikras idėjas“, – prisimena Dalia.
Muzikantų idėjos rengti litvakų muziką garsinantį festivalį tapo kūnu susibičiuliavus su tuomete „Laiptų galerijos“ vadove J. Ališauskiene. „Pamenu, prieš kelerius metus „Laiptų galerijoje“ pagrojome vieną programą, netrukus – antrą, trečią. Susirūpinome, kad gal per dažnai ten lankomės, bet J. Ališauskienė pasakė, jog klausytojų sulaukiame vis daugiau ir daugiau, palinkėjo ir toliau groti. Tada pasiūlėme surengti rimtą klasikinės muzikos festivalį. „Pabandykime!“ – nudžiugo ji“, – pasakoja G. Pyšniakas.
Pati J. Ališauskienė džiaugiasi sutikusi festivalio meno vadovais tapusius muzikantus, per juos užsimezgančius ryšius su kitais garsiais atlikėjais, itin kokybiškas, reikliai sudaromas jų programas, kurių, sako, buvusiam pramoniniam ir kariniam Šiaulių miestui bei jo kraštui labai reikia: „Ta puiki muzika padeda žmonėms gyventi giliąja prasme. Regiono žmonėms – ypač. Labai džiaugiuosi, galėdama prisidėti prie to, kad tai įvyktų.“
Visa tarptautinio J. Achrono festivalio programa čia.