„Šių menininkų vienintelis panašumas yra tas, jog jie turi ryškų kūrybinį kelią. Galima jausti, kad V. Janulio kūryboje į racionalią grafinę formą įlieta spontaniška energija. Įdomiausia, kad jo kūryboje susiduriama su naujomis meninėmis formomis. Kai kūrinys nufotografuojamas, jis įgauna jau naują pavidalą, kitą rakursą. R. Garbačiauskas kitoks, jis estetas visame kame. Estetika yra lyg jo gyvenimo būdas. Džiugu, kad abu kūrėjai – vis atsinaujinantys ir visiškai neprarandantys kūrėjo misijos“, – taip kolegas apibūdino dailininkas Vidmantas Zarėka.

Dailininkas Arūnas Uogintas irgi pritarė, kad abu menininkai labai skirtingi, tačiau visuomet įdomus jų ieškojimų kelias, kūrybingumas, sugebėjimas nenukrypti nuo pasirinkto kelio, tačiau ir niekada nesikartoti.

„Kiekvienas iš šių menininkų turi nepaprastą savitumą. V. Janulio kūryba – meninės instaliacijos, kurios pasižymi tiksliomis abstrakcijomis, monochroniškumu, nėra nereikalingų tonų. Kalbant apie R. Garbačiausko kūrybą neįmanoma nepaminėti tapybinės plastikos, o jo kūrybinę energiją išduoda spalvinė gama“, – sako A. Uogintas.

R. Garbačiausko parodos atidarymo akimirkos - DELFI nuotraukų galerijoje:

Menų fakulteto dekano prof. Vaidoto Janulio kūrybos parodoje „Sausas mūrijimas“ eksponuojami autoriaus meno objektų ir fotografijos darbai. Dauguma kūrinių – iš autoriaus įgyvendinto projekto „Smėlio žaidimai“, gimusių tiesiog iš smėlio jau 1992 metais. Visi šie prof. V. Janulio kūrybiniai sumanymai gimė Baltijos pajūryje vykusiuose meniniuose projektuose „Barchatinis sezonas“, „Švelnus vėjas“, „Žaidimai smėlyje“. Parodoje eksponuojama ir skaitmeninė spauda, kurioje galima išvysti autoriaus kolegų portretus. 

Apie savo darbų pristatymą autorius kalbėjo santūriai ir rimtai: „Šie darbai neatsirado pernakt ir nebuvo labai viešinami, galbūt tik kai kurie kolegos buvo matę. Nušluostęs laiko dulkes, darbus pristačiau nauja forma. Tai saviti ieškojimai, kuriems išreikšti į pagalbą griebiausi skirtingų medžiagų: medžio šakų, akmens“.

„V. Janulio grafika – naujas kvėpavimas, nauja erdvė ir forma. Tai suteikia didelės kūrybinės laisvės ir erdvės“, – neslėpdamas susižavėjimo apie kolegos kūrybą sakė R. Garbačiauskas.

Visi, norintieji išvysti prof. V. Janulio darbus, tai gali padaryti iki šių metų spalio 3 dienos.

V. Janulio parodos aridarymas - DELFI nuotraukų galerijoje:

„Siluetai“ – tapybos darbų paroda, į kurią susirinko gausus šiauliečių, profesoriaus artimųjų ir auklėtinių būrys. „Laiptų galerija“ švytėte švytėjo nuo šiltų spalvinių tonų paveikslų, skleidžiančių ramybę ir pasitikėjimą. R. Garbačiausko teigimu, jo tapyba – ne tik siužetas, pasakojantis istoriją, tačiau tam tikra spalvinė abstrakcija.

„Šios parodos pristatyme galima justi ritmą, pulsą, spalvų pustonius, o visas tapybos procesas man yra lyg gyvenimo būdas“, – sakė autorius.

„Siluetai“ – jau 12-oji dailininko personalinė paroda, kurioje eksponuojami 24 paveikslai, atlikti aliejine ir akrilo technika. „Laiptų galerijoje“ tai – ketvirtoji R. Garbačiausko paroda, kuri, kaip ir ankstesnės, sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo. Gausus būrys šiauliečių ir miesto svečių iš daugybės tuo pačiu metu vykusių šventinių miesto gimtadienio renginių pasirinko būtent R. Garbačiausko parodos atidarymą.

Prof. R. Garbačiausko parodą galima lankyti iki šių metų spalio 2 dienos.

Dailininkų V. Janulio ir R. Garbačiausko bei gausaus kitų Šiaulių universiteto Menų fakulteto dėstytojų kūrybinė veikla jaučiama ne tik Šiaulių mieste, bet ir Lietuvos kultūros erdvėje. Šiauliečiai autoriai yra nuolatiniai parodų dalyviai, puikiai reprezentuoja Šiaulius užsienio dailės galerijose.

Šį kartą menininkai savo darbus padovanojo magiškajam, trimis septynetais pažymėtam Šiaulių miesto gimtadieniui, kuris renginių gausa ir įvairove pranoko kada nors iki šiol surengtas miesto šventes. Labai svarbus „Šiauliai 777“ švenčių akcentas yra tas, kad gimtadieniui gausybę dovanų, išradingumo, sumanymų ir projektų dovanoja būtent patys Saulės miesto kūrėjai, atskleisdami didžiulį kūrybinį potencialą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)