„Jau šį rudenį, rudens pradžioje, planuojame turėti architektūrines dirbtuves. Idėjos gali būti labai inovatyvios arba labai paprastos - dėl dalinio sinagogos atkūrimo, eksponatų eksponavimo. Bet aišku viena - ši vieta turi būti atvira visiems piliečiams, viso pasaulio žydams, kuriems ši vieta yra ypač brangi. Apie tai, kad būtinai reikia atstatyti - kalbos nėra, mes su žydų bendruomene esame įsivardinę, kokie turėtų būti tikslai. Labai svarbu, kad tai netaptų paprastu atstatymu, tai yra tokia vieta, kuri turi būti kviečianti užeiti, kuri būtų patraukli visų tautų jaunimui. Dėl dalinio atstatymo ar visos, priklauso, kiek mes sveikų kolonų rasime po žeme po archeologinių tyrimų ir kaip tai bus galima eksponuoti, nuspręsime per architektūrines dirbtuves. Turime labai daug idėjų, kaip tai parodyti, kaip dalinai rekonstruoti“, - teigė R. Šimašius.
Tuo tarpu Seimo narys Emanuelis Zingeris sako, kad tai yra svarbiausias Vilniaus istorinis objektas po Valdovų rūmų atstatymo.
„Po Valdovų rūmų atkūrimo ši vieta tampa taip pat pagrindine atkūrimo vieta. Pagal svarbą ši vieta yra antroji po Raudų sienos pagal religinį intensyvumą“, - sakė E. Zingeris.
Pasak Vilniaus mero, tai yra svarbus istorinis objektas, ir Didžiąją sinagogą reikia įamžinti.
„Esame Vokiečių gatvėje, buvusio darželio teritorijoje, kur sovietmečiu ant Didžiosios sinagogos griuvėsių buvo pastatytas baisus pastatas ir vaikai čia leido vaikystę, net nežinodami, kokioje vietoje jie mokosi. Šiandien jau yra treti metai, kai atliekami archeologiniai tyrimai. Čia, kieme, bei darželio viduje atliekami kasinėjimai. Štai aš turiu rankose kolonos gabaliuką, kuris yra nuo bimos, ir jam yra trys šimtai metų. Tai yra puikūs atradimai ir jie leidžia suprasti Didžiosios sinagogos, kuri buvo sugriauta, dvasią. Kuri buvo užkasta žemėmis. Mūsų planas yra labai aiškus, baisų silikatinį plytų pastatą nugriauti po dvejų metų. Ir po penkerių metų turėti čia Didžiosios Sinagogos įamžinimą“, - teigė R. Šimašius.
Tarptautinės izraeliečių, amerikiečių ir lietuvių archeologų grupės atliktų tyrimų metu buvo ne tik atrasta didžiulė išorinė galinė Didžiosios sinagogos siena, dalis sinagogos grindų, bet taip pat dalis bimos. Bima - centrinė sinagogos dalis, pakyla, nuo kurios paprastai rabinas skaito Torą ir veda pamaldas - buvo atrasta tiesiai po buvusiu darželio pastatu, pastatytu 1952 m.
Bima sukonstruota XVIII a. ir padovanota sinagogai garsaus žydų mecenato, kuris buvo žinomas Yesodo vardu. Sudėtingą dvipakopę barokinę bimą puošė keturios toskaniško ir aštuonios korintietiško stiliaus kolonos. Šių kolonų dalys taip pat buvo atrastos tyrimų metu. Išlikusi Vilniaus didžiosios sinagogos bima, nuo kurios šimtmečiais buvo skaitoma Tora Vilniaus žydų religinės bendruomenės nariams iki kol sinagogą padegė naciai, o vėliau sunaikino sovietai, yra istorinės reikšmės atradimas.
Taip pat pirmą kartą buvo atvertos didelės sinagogos pirties ir spalvingomis plytelėmis dekoruotos vyrų mikvos (ritualinės vonios) dalys.
Šie atradimai liudija didžiulį tolesnių archeologinių turimų potencialą - tikėtina, kad išliko ir daugiau unikalių Didžiosios Vilniaus sinagogos fragmentų.
Vilniaus Didžioji sinagoga, pastatyta XVI amžiaus pabaigoje sostinės senamiestyje, ilgainiui tapo visoje Europoje Vilniaus miestą garsinančiu švietimo centru. Būtent dėl šioje vietoje plėtojamų žydų dvasinio gyvenimo tradicijų Vilnius įgavo Šiaurės Jeruzalės vardą ir iki šiol viso pasaulio istorikai, tyrinėjantys žydų paveldą Europoje, domisi Vilniumi.
Seimo narys E. Zingeris teigia, kad daugeliui žydų visame pasaulyje ši vieta yra antra pagal svarbą po Raudų sienos Jeruzalėje.
Sovietmečiu nugriautos sinagogos vietoje jau trečius metus vykdomi archeologiniai tyrinėjimai. Jau dabar akivaizdu, kad po žeme išliko Marko Šagalo tapyti interjero fragmentai. Kadangi sinagogos grindys buvo įgilintos maždaug 2 metrus, archeologai iš Izraelio ir Lietuvos aptiko daug vertingų liekanų: jau dabar galima pamatyti išorinę sinagogos sieną ir ritualinių pirčių (mikvų) dalis.
Šių metų archeologiniai tyrimai, vadovaujami Dr. Jono Seligmano (Izraelio kultūros vertybių tarnybos) ir Justino Račo (Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos), susitelkė ties išorinių sinagogos mikvos (pirties) sienų nustatymu ir Didžiosios sinagogos galinės sienos atvėrimu.
Atliktą archeologijos tyrinėjimą ir rezultatus pristatė Izraelio senienų tarnybos Kasinėjimų ir tyrimų departamento vadovas Dr. J.Seligmanas. Po pristatymo viskas, kas buvo atkasta, bus užversta žemėmis iki kito tyrinėjimo etapo. Eksponuoti archeologinius atradimus bus galima tik tuomet, kai bus rastos lėšos liekanoms konservuoti.
VšĮ ,,Šiaurės Jeruzalė“ vadovė Anna Avidan, pernai iniciavusi Didžiosios sinagogos vietos įamžinimo projektą, sako, kad, galime tik spėti, kokie lobiai gali būti atverti pasauliui Vilniaus senamiesčio širdyje.
,,Labai džiugu matyti Vilniaus miesto vadovų, Kultūros ministerijos išskirtinai rimtą požiūrį į šį tarptautinės reikšmės kultūros paminklą - be tokio palaikymo ir įsitraukimo projektas nebūtų įmanomas. Svarbiausia užduotis dabar - surasti tinkamą, inovatyvų ir jaunimui patrauklų sinagogos įamžinimo sprendimą. Kokią žinią perteiks visuomenei, ateities kartoms ši vieta? Atsakymo į šį klausimą ieškome kartu su paveldosaugos, istorijos, komunikacijos ekspertais iš įvairių šalių, o rudenį šia tema Lietuvoje rengiame jaunimo kūrybines dirbtuves“, - sakė A. Avidan.
Darbai atlikti padedant Zenonui Bauboniui (Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, Lietuva), prof. Ričardui Freundui (Hatfordo universitetas, Konektikuto valstija, JAV); prof. Harry Jol (Viskonsino universitetas, Eau Claire, JAV) ir prof. Philipui Reederiui (Duquesne universitetas, Pitsburgo valstija, JAV).
Projektas iš dalies finansuojamas Geros valios fondo įgyvendinant projektą „Didžiosios Vilniaus sinagogos ir sinagogos kiemo archeologiniai tyrimai“. Projekto pagrindinis partneris - Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.