Koncerte skambės Azerbaidžano profesionaliosios muzikos pradininku ir pirmuoju azerbaidžanietiškos operos autoriumi laikomo Uzeyro Hadžibekovo uvertiūra iš operos „Neregio sūnus“. Šią penkių veiksmų operą kompozitorius parašė 1936 m. ir tai yra paskutinis jo baigtas sceninis veikalas.
Kitą Azerbaidžano kultūrai nusipelniusį kompozitorių Fikretą Amirovą koncerte reprezentuos jo „Azerbaidžanietiškas kapričas“, kurį sykiu su 1950 m. parašyta simfonine siuita „Azerbaidžanas“ galima apibūdinti kaip Amirovo himną savo gimtinei ir jos kultūros paveldui. Ketinama atlikti ir dar vieną Amirovo kūrinį – 1957 m. sukurtą Koncertą fortepijonui arabų temomis. Tai bendras Amirovo ir Azerbaidžano–Izraelio pianistės, pedagogės ir kompozitorės Elmiros Nazirovos kūrybinis rezultatas. Koncerte gausiai naudojamos atpažįstamos arabų muzikos intonacijos, o antroje dalyje girdėti tiesioginių aliuzijų į Dmitrijaus Šostakovičiaus muziką.
Programoje nuskambės ir D. Šostakovičiaus mokinio, savo kūryboje neoklasicizmo, postromantizmo, dodekafonijos ir kitus stilius jungusio kompozitoriaus Kara Karajevo muzika. Aštuonių dalių kompoziciją Simfoninės graviūros (estampai) „Don Kichotas“ sieja klajonių tema, pasaulis regimas naivoko kilniadvasio hidalgo Don Kichoto akimis.
Greta šių Azerbaidžano muzikos klasikų kompozicijų girdėsime ir nuotaikingomis džiazo harmonijomis alsuojančią azerbaidžaniečių džiazo pianisto, kompozitoriaus Vagifo Mustafazadeho kūrinį – Koncertą fortepijonui ir styginių orkestrui džiazo stiliumi. V. Mustafazadehas savo šalyje laikomas džiazo pionieriumi ir neretai vadinamas „Azerbaidžano džiazo architektu“. Kaip yra sakęs Dizzy Gillespie, „Vagifas buvo didis genijus, tačiau manau, kad jis gimė per anksti. Jo kūryba yra ateities muzika.“ Jo Koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui taikliai atspindi šio menininko kūrybą, alsuoja nuotaikingomis džiazo harmonijomis.
LNSO diriguosiantis maestro Fuadas Ibrahimovas yra Miuncheno naujosios filharmonijos simfoninio ir Baku kamerinio orkestrų pagrindinis dirigentas, koncertavęs su įvairių šalių orkestrais. O su LNSO pasirodysiantis solistas – pianistas ir dirigentas Farhadas Badalbeyli Shamsi – Lietuvos publikai jau pažįstamas, mat Filharmonijoje yra koncertavęs su LNSO. Jis dažnai vadinamas Azerbaidžano muzikinės kultūros ambasadoriumi savo šalyje ir svetur dėl savo įvairiapusės veiklos, kuri apima ir koncertines gastroles, ir aktyvų dalyvavimą Azerbaidžano muzikiniame gyvenime bei vadovavimą įvairioms kultūrinėms organizacijoms, ir straipsnių, interviu publikacijas kultūrinėje spaudoje.
Prieš šį koncertą 18 val. Filharmonijos fojė rengiamas Annos Ibragimbekovos (Gerulaitytės) fotografijų parodos „Nepastebimo veidrodis“ atidarymas. Ibragimbekovos darbai daugeliu atžvilgių priklauso konceptualiai fotografijai, o viena iš svarbiausių idėjų yra autorės dialogas su jos kuriamais vaizdiniais ir išoriniu pasauliu, su savimi, su amžina ir begaline visata.
Šis koncertas yra ilgamečio Azerbaidžano ir Lietuvos muzikos mainų projekto „Khazar–Baltic“ dalis, projekto kuratorė Adilė Efendi. Koncerto partneriai – Azerbaidžano Respublikos ambasada Lietuvoje, Azerbaidžano muzikų sąjunga.
Orkestro muzikos koncertas „Muzikinės istorijos iš Azerbaidžano. LNSO, Farhad Badalbeyli, Fuad Ibrahimov“ vyks gegužės 5 d., penktadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Visą LNF 82-ojo sezono bei artėjančio Vilniaus festivalio programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt.