Karas sustiprino požiūrį į laisvę, sutelkė
„R. Kalanta, Biblijos pasakojimas, dabartinis Ukrainos karas – sąsajų labai daug, kad kiekvienas žiūrovas, atėjęs į parodą galėtų išgryninti savo mintis, laisvės troškimus. Buvome kiek pamiršę laisvės kainą – vienais metais minint Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, netgi būta kažkokių nepasitenkinimų, riaušės... Karas sustiprino požiūrį į laisvę, sutelkė“, – kalbėjo S. Žaltauskas.
Yra kūrėjų – individualistų, kurie užsidaro dirbtuvėse ir nieko neįsileidžia, nenori rodyti, ką daro. Tačiau S. Žaltauskas save vadina pasaulio, istorijos, gamtos tyrinėtoju.
„Stengiuosi tai perteikti per drobę, ant jos užfiksuoti tai, ką matau. Galbūt esu ir edukatorius, nes neužsidarau savyje, noriu parodyti, kaip gimsta meno kūriniai, tapau prie žmonių. Aišku, tai trikdo, bet kai susitelki ties darbu, atsiriboji nuo aplinkos, įsmelki akis į vieną objektą, kurį nori perteikti, tada niekas nebemaišo“, – pasakojo menininkas.
2018-ųjų gegužę, S. Žaltauskas kartu su amerikiečių pianistu Alexanderiu Paley dalyvavo devynias valandas trukusiame klasikinės muzikos maratone „Klasikos viražai“. Keturių koncertų metu žiūrovų akyse nutapė penkis paveikslus.
S. Žaltauskas sutiko, – menininkai atranda įkvėpimą muzikoje, bet tokie maratonai – tikrai nėra dažnas atvejis.
Nesistengia atvaizduoti grožio ar romantikos
Kalbai pasisukus apie inspiracijas, S. Žaltauskas pažymėjo, kad svarbiausias čia – noras dirbti: „Jeigu nori kažką sukurti – nereikia laukti įkvėpimo, o iškart imtis darbo ir daryti. Kūrybos žmonėms reiktų patarti, kad kai jie mąsto, ką daryti, ką tapyti, gal vietoj to – užsitemptų drobę? Tada ir prasidės visas procesas.“
Paklaustas, kokie buvo jo paties pirmieji žingsniai į kūrybą, kaip supratęs, kad rinksis tapytojo kelią, S. Žaltauskas kaip kertinį posūkį įvardino tapytojo, grafiko Algimanto Švėgždos parodą, rodytą Klaipėdos parodų rūmuose, 1999-aisiais.
„Iki pat paskutinės minutės nežinojau, kur čia tas mano kelias. Klaipėdoje nuėjęs į A. Švėgždos parodą pamačiau jo darbus ir supratau, kad tai bus mano kelias, kad reikia užsiimti kūryba. Tie visi Švėgždos darbai įkvėpė pajusti meno grožį, supratau, kad reikia pasimokyti dailės... ir prasidėjo“, – apie menininko karjeros pradžią kalbėjo S. Žaltauskas.
Galbūt tai kalba ir apie nerimą dėl ateities? Pandemija, dabar karas... „Nerimo nėra, tik susitaikymas. Tapau peizažus, tie miestai, kurie yra nutapyti mano dabartiniuose paveiksluose – Venecija, Roma, jeigu ten vyktų bombardavimai, ir viską nušluotų – nebebūtų įmanoma jų atstatyti. Fiksuoju kaip istorikas, – ne kažkokią filosofinę mintį perteikiu, bet rodau dabartį, per žodį, per vaizdą. Nerimas tuose paveiksluose, tose poezijose galbūt ir atsispindi skaitytojui / žiūrovui“, – svarstė pašnekovas.
Senovės menininkai stengdavosi kuo tiksliau atvaizduoti tikrovę, nes nebuvo kitų medijų galimybių.
Kokia šiandienos kūrėjo užduotis, ar sudėtingais laikais menas įgauna kitas formas?
„<...> Mano manymu, menas tapo labiau performatyvus, – tiek muzikoje, šokyje, teatre... Nebesistengiama atkartoti judesių, nebesilaikoma taisyklių. Dailėje taipogi atliekami performansai, kaip ir mano atveju, – muzika ir tapyba. Įsigilinus į muziką, pagal taktus, pauzes, ritmą ir visą kompoziciją kūriau spalvinę gamą. Kiekvienas dailininkas žvelgia individualiai, savaip... Poetas stengiasi perteikti abstrahuotais sakiniais, užfiksuoti gamtovaizdį, plaukiančius debesis ar jūros ošimą. Aš per tapybą, per poeziją stengiuosi neatitolti nuo tikrų dalykų“, – sakė S. Žaltauskas.
S. Žaltausko tapybos paroda „Degantis krūmas“ Pylimo galerijoje (Pylimo g. 30, Vilnius) vyks iki balandžio 1 d.