Lietuvos teatro vitrina šiemet vyks rugsėjo 22-25 dienomis, o spektakliai bus rodomi ne tik Vilniuje, kaip įprasta, bet viena diena bus skirta ir spektakliams Kaune, kur svečiams bus suteikta galimybė aplankyti ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programos dalį.
Teatro vitrinos – tai paplitęs renginys tarptautinėje teatro festivalių rinkoje; į jas atvyksta tarptautines teatrų programas festivaliams ir scenoms sudarantys prodiuseriai, kurių tikslas – per trumpą laiką pamatyti kuo daugiau konkrečios šalies spektaklių ir pastebėti kylančius talentus arba kviestis naujus žinomų kūrėjų darbus.
Tad vitriną sudarantys kuratoriai prioritetą skiria tam, kas novatoriška, aktualu, o tuo pačiu – spektakliams, kurie turi potencialo keliauti į kitas šalis ir kurių temų laukas nėra lokalus.
Šiemet visi vienuolika atrinktų spektaklių dalyvaus konkurse. Tarptautinė žiuri skirs tris apdovanojimus – jai pačiai paliekama teisė pasirinkti, už kokius nuopelnus.
„Konkurso idėja kilo ne dėl to, kad jaustume konkursų stoką teatre. Tai daugiau lėmė noras sužinoti, ką apie mūsų teatrą galvoja ir kaip jį vertina didžiulę patirtį ir akiratį turintys teatro ekspertai – prodiuseriai, teatrologai, festivalių ir teatrų vadovai. Neretai girdime, kad Lietuvos teatras neva jau atgyveno savo „aukso amžių“, bet sužinokime, kaip jį mato užsienio profesionalai,“- sako festivalio meno vadovė Kristina Savickienė.
Žiuri komisiją pirmajam konkursui sudaro sudaro 5 asmenys: Mojca Jug (Slovėnijos „Bunker“ scenos menų centro programos kuratorė), Luisa Hedo („Madrido rudens“ festivalio programos kuratorė, Ispanija), Pierre Thys (Valonijos nacionalinio teatro Briuselyje vadovas, Belgija), Didier Juillard (Odeono teatro Paryžiuje meno programos kuratorius, Prancūzija) ir Iliana Dimadi („Onassis Stegi“ ir „Future Now“ festivalių kuratorė, teatrologė, Graikija).
Be ekspertų komisijos apdovanojimų, bus skirtas ir žiūrovų prizas, kuris įsteigtas bendradarbiaujant su „Caffeine.lt“. Lietuvos teatro vitrinos žiūrovai „Sirenų“ metu turės galimybę išrinkti savo spektaklį-favoritą, kuris kartu su komisijos išrinktaisiais, rugsėjo 26 d. bus apdovanotas specialiai tam surengtoje ceremonijoje.
„Sirenų’22“ Lietuvos teatro vitrinos programoje, kurią sudarė teatrologės Ramunė Balevičiūtė ir Vlada Kalpokaitė, bus parodyta 11 kūrinių: dauguma jų – nedidelio formato, įsimintinas patirtis kuriantys darbai, atskleidžiantys ne tik naujas teatro kryptis, bet ir ieškantys kitokių kūrybos formų, drįstantys žengti į nesaugias teritorijas. Pasak programos sudarytojų, vienas iš svarbiausių šios vitrinos formavimo siekinių buvo pristatyti jaunus Lietuvos teatro kūrėjus – režisierius ir aktorius, pasiūlyti žiūrovams ir užsienio ekspertams patirti nuotykį, atradimo džiaugsmą, matyti savo kūrybinės kalbos ieškančius bendraminčius.
Taip pat čia atsiras erdvės diskusijoms, progų apmąstyti ne tik estetinius, bet ir socialinius, politinius sergančio, kariaujančio ir dažnai neteisingo pasaulio aspektus, į kuriuos Lietuvos teatras vienaip ar kitaip reaguoja. Formuodamos vitrinos programą iš pastaraisiais metais sukurtų spektaklių, kuratorės daugiausia dėmesio kreipė į jauną teatrą ir stengėsi atskleisti jaunų menininkų, kurie pradeda formuoti naująją Lietuvos teatro tapatybę, kūrybos įvairiakryptiškumą.
Įsimintinas patirtis kuriantys eksperimentiniai darbai
Lietuvos teatro vitrina „Sirenose“ startuos su Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ spektakliu „Me two / Savoj krūvoj“ (idėjos autorė, choreografė – Airida Gudaitė). Tai – bendras „Low Air“ mokyklos mokinių ir trupės choreografų spektaklis apie paauglių pasaulį, kalbantis jų kalba. Kūrinys, kuriame darniai dera meninė ir edukacinė plotmės, yra vienas įdomiausių pastarojo meto Lietuvos scenos meno kūrinių, skirtų jaunajai auditorijai.
Be šio kolektyvinės kūrybos darbo, Lietuvos teatro vitrina pristatys šių jaunų režisierių kūrinius: Nauberto Jasinsko, Pauliaus Markevičiaus, Kamilės Gudmonaitės, Eglės Švedkauskaitės, Jokūbo Brazio ir garso menininko Arturo Bumšteino.
Savotišką dialogą su „Me two / Savoj krūvoj“ mezga eksperimentinis darbas, sujungiantis meninius ir socialinio pokyčio siekius, – tai Kamilės Gudmonaitės režisuota „Šventė“ (OKT). Su negalią turinčiais aktoriais dirbusiai jaunai režisierei rūpi, kaip integruoti tas visuomenės dalis, kurias nesąmoningai pasirenkame pamiršti. Kūrinys tyrinėja „normalumo“ ribas, „sveiko kūno“ santykį su kūno deformacijomis.
Nauberto Jasinsko įvietinto teatro patirtis „Kaip visur, kaip visi“ (Valstybinis jaunimo teatras) kvies paklaidžioti po (ne)pažįstamą Užupį. Šis spektaklis-pasivaikščiojimas – tai nostalgija ir humoru persmelktas kvietimas pažvelgti į reiškinį, kada patrauklios investicijų perspektyvos pakeičia rajono statusą į prestižinį, o senieji gyventojai išstumiami.
Kitokią jausminę patirtį pasiūlys tarpdisciplininio meno kūrėjo, kompozitoriaus Arturo Bumšteino režisuotas vokalinis performansas „Big Pharma“ (Juozo Miltinio dramos teatras). Kaip ir kiti A. Bumšteino kūriniai, šis performansas tampa tarytum hipnozės seansu, įsiskverbiančiu į klausytojo sąmonę ir konceptualias kompozicijas paverčiančiu emociškai paveikiomis. Kartojami lyg malda, farmacininkų pramonės vartojami sakiniai ima keisti prigimtį. „Big Pharma“ klausia, kaip monotoniškos instrukcijos gali tapti emociškai paveikiu instrumentu.
Kad jaunieji teatro menininkai eksperimentuoja ir su klasikine dramaturgija, įrodo Pauliaus Markevičiaus ir Jokūbo Brazio darbai. P. Markevičiaus režisuota Shakespeare‘o „Koriolano“ („Meno ir mokslo laboratorija“) versija tampa šiuolaikiška be dirbtinio aktualizavimo: čia pabrėžiami individui tenkantys iššūkiai, kai asmeniniai gabumai ir aplinkos lūkesčiai plėšo į priešingas puses.
Jokūbo Brazio „Žuvėdra“ (OKT) gimė iš vieno aktorių kurso kūrybinių eksperimentų. Ši garsiosios Čechovo pjesės interpretacija ne tik atskleidžia jaunų žmonių žvilgsnį į šiuolaikinį mylėti negebantį pasaulį, bet ir žaismingai, bet sykiu provokuojančiai merkia akį J. Brazio mokytojo Oskaro Koršunovo prieš aštuonetą metų pagal šią pjesę sukurtam spektakliui.
Didžiosios scenos pastatymai
Nors šių metų Lietuvos teatro vitrinoje dominuoja eksperimentiniai nedidelių formatų spektakliai, didžiosios scenos pastatymų mylėtojai ir scenos meistrų sekėjai taip pat turės kuo pasidžiaugti: Lietuvos nacionalinis dramos teatras vitrinoje pristatys Oskaro Koršunovo režisuotą darbą „Miegantys“. Futuristinė Mariaus Ivaškevičiaus distopija žiūrovus nukels į 2109 metų Maskvą.
Lietuvos teatro vitrinoje taip pat turėsime galimybę dar kartą pažvelgti į rusų klasiko Antono Čechovo pjesę „Dėdė Vania“, šį kartą režisuotą slovėnų teatro metro Tomi Janežičiaus (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras). Su vaidybos ir teatro ribomis žaidžiantis spektaklis padovanos žiūrovams emocingą odę žavingiems nevykėliams.
Dar vienas didesnės formos spektaklis – tai pagal lietuvių literatūros klasiko Ričardo Gavelio kūrybą jaunos režisierės Eglės Švedkauskaitės kartu su dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi sukurtas darbas „Jauno žmogaus memuarai“. Spektaklis, kuriame labai svarbią vietą užima muzika, kalba apie šiuolaikinius jaunus žmones, jų gyvenimiškus pasirinkimus ir vertybines orientacijas.
Lietuvos teatro vitrina vienai dienai nusikels į Kauną
Europos kultūros sostinės metus švenčiantis Kaunas taps ir „Sirenų“ šventės stotele, o kartu ir paskutine Lietuvos teatro vitrinos diena. Čia žiūrovai bus pakviesti išvysti du spektaklius.
Nacionaliniame Kauno dramos teatre lietuviams gerai pažįstamas latvių režisierius Valters Sīlis pristatys spektaklį „Frankenšteino kompleksas“. Dirbtinio intelekto sprendimams tapus reikšminga mūsų gyvenimo dalimi, šis spektaklis pasvarstyti apie tai, kokius mus mato dirbtinis intelektas.
Kas formuoja šiuolaikinio žmogaus tapatybę, klausia ir Kauno miesto kamerinio teatro spektaklis „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas), kuris uždarys Lietuvos teatro vitriną. Eksperimentine vaidybine raiška pasižymintis spektaklis analizuoja tapatybės ir ją formuojančių kasdieninių įtakų sąveiką.
Lietuvos teatro vitrina yra Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ programos dalis, kurioje užsienio teatro ekspertams ir lietuvių žiūrovams siekiama atskleisti kuo platesnę šalies scenos meno lauke vykstančių procesų panoramą, supažindinti su naujais kūrėjais, parodyti aktualius, šiandienos pasaulio ir teatro problematiką reflektuojančius darbus, kurie palaiko atviro teatro idėją bei sudaryti galimybę lietuviškiems spektakliams būti pakviestiems pasirodyti užsienio teatrų scenose.