Parodos atidarymo kalboje Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas trumpai apžvelgė kuratorių Tomo Engelso ir Mayos Tountos kelionę iki 15-osios Baltijos trienalės pagrindinės parodos. Kęstutis Kuizinas publikai priminė prieš metus vykusį įžanginį parodos renginį – prologą. Vienos dienos renginyje pavadinimu „Pasiliki nulyje“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje prieš metus buvo pristatyta daugiau nei 10 meninink(i)ų kūryba. Pagrindinėje 15-osios Baltijos trienalės parodoje „Ta pati diena“ dalyvauja daugiau nei 50 meninink(i)ų iš įvairių pasaulio šalių.
Sveikindama didžiosios parodos atidarymo proga kultūros viceministrė Daiva Urbanavičienė sakė: „Vasara prabėgo, atėjo ruduo, kuris nori nenori įspraudžia mus į intensyvų tempą ir griežtas darbotvarkes, ir kartais ima atrodyti, kad ne mes gyvename savo dienas ir savaites, o jos gyvena mus ir diktuoja mums tam tikras funkcijas ir emocijas. Todėl šios Baltijos trienalės pavadinimas pataiko tiesiai į taikinį, ir nepaprastai įdomu pamatyti, kaip menininkai interpretuoja tos besikartojančios dienos kodą. Šiandien Baltijos trienalė vyksta jau 15-ą kartą, ilgą laiką toje pačioje erdvėje, tačiau šį kartą Šiuolaikinio meno centras mus pasitinka atsinaujinęs ir tai teikia vilties, kad ir atsikartojančioje kasdienybėje galime rasti ne tik monotoniją, bet ir netikėtumų.“
Vienas iš 15-osios Baltijos trienalės kuratorių Tomas Engelsas per atidarymą atvirai dalinosi jauduliu po kelių metų darbo pagaliau pristatydamas publikai kartu su Maya Tounta kuruotą parodą. Šia proga kuratorius perskaitė 1984 m. Niujorke sukurtą graikų poeto Emersono eilėraštį „Ta pati diena“, kurio pavadinimas buvo suteiktas ir 15-osios Baltijos trienalės parodai. Šis anksčiau neskelbtas eilėraštis kartu su kitais Emersono tekstais iš dainų rinkinio „Dainos be muzikos“, pasak Mayos Tountos, buvo surasti graikų fotografo George’o Tourkovasilio archyve ir tapo akstinu ne tik pateikti anksčiau nepublikuotas eiles žiūrovams taip pagerbiant jų grožį, turinį ir reikšmę, bet ir atiduoti pagarbą neprofesionalioms ir dažniausiai neviešinamoms privataus gyvenimo kūrybinėms praktikoms.
Tomas Engelsas kuratorių vardu dėkojo daugiau nei penkioms dešimtims meninink(i)ų ir didelei komandai už galimybę įgyvendinti šią parodą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šios parodos atidarymas – tam tikra prasme istorinis, nes Kęstutis Kuizinas jame paskutinį kartą dalyvauja kaip Šiuolaikinio meno centro vadovas. Kuratorius Kęstučiui Kuizinui dėkojo ne tik už kvietimą kuruoti šią Baltijos trienalę, bet ir už tai, kuo per pastaruosius tris dešimtmečius tapo Šiuolaikinio meno centras. Ši padėka sukėlė audringus meno bendruomenės plojimus. Pasibaigus inauguracinėms kalboms ŠMC vadovas pakvietė svečiaus pasimėgauti ta pačia diena.
Atidarymo savaitgalį Šiuolaikinio meno centre vyko gyvai atliekamų kūrinių programa. Abi dienas ŠMC skulptūrų parkas tapo senų „Mercedes-Benz“ markės taksi automobilių stovėjimo aikštele ir armėnų kilmės lietuvių menininko Andriaus Arutiuniano interaktyvaus perfomanso „Armen“ pradžios vieta. Iš čia perfomanso žiūrovai leidosi į kelionę siauromis Vilniaus gatvelėmis ir miesto pakraščiais klausydamiesi menininko specialiai šiam maršrutui sukurto garso takelio, kuriame naudojami armėnų diasporos pop ir disko stiliaus muzikos įrašai. Penktadienį vengrų choreografė Eszter Salamon solo pasirodyme ŠMC vidiniame kiemelyje interpretavo Johno Cage’o kūrinį „Paskaita apie nieką“ (1949 m.), jį pritaikydama šokiui ir skaitomą tekstą papildydama improvizuotais judesiais.
Šeštadienį ŠMC atsidarė nepaprastai anksti, prieš aušrą, kai prasidėjo daugiau nei 15 val. trukęs Toine Horverso perfomansas „Rolling 1“. Šis performansas buvo pakartotas po 38 metų pertraukos. Jį atliko 16 būgnininkų, pamainomis grojančių pagal Saulės šviesos intensyvumą. Šeštadienio vakare įvyko kanadiečių choreografės ir atlikėjos Danos Michel performansas PRETZEL DI AQUA. Improvizacijos techniką Dana Michel pasitelkė kaip įrankį, padedantį orientuotis dabarties akimirkoje ir supančioje aplinkoje. Programą vainikavo po pasirodymo parodos prologe į Vilnių sugrįžusios norvegų choreografės ir šokėjos Mette Edvardsen kartu su dukra Iben atliktas performansas „Livre d’images sans images“.
Iki kitų metų vykstančią parodą lydės Šiuolaikinio meno centro organizuojama edukacinė ir bendruomenių įtraukimo veikla – ekskursijos, dirbtuvės ir kiti renginiai, apie kuriuos bus skelbiama netrukus. 2025 m. viduryje taip pat bus išleistas Tomo Engelso ir Mayos Tountos parengtas bei pagrindinės parodos dizainerės Julie Peeters apipavidalintas leidinys.
Parodos „Ta pati diena“ dalyviai: Rey Akdogan, Nick Bastis, Kazimierz Bendkowski, Geta Brătescu, Matt Browning, Tom Burr, Elene Chantladze, Josef Dabernig, Aria Dean ir Laszlo Horvath, Gintaras Didžiapetris, Jason Dodge, Kevin Jerome Everson, Simone Forti, Michèle Graf ir Selina Grüter, Villu Jõgeva, Tarik Kiswanson, Michael Kleine, Běla Kolářová, Jiří Kovanda, Kitty Kraus, Bradley Kronz, Kaarel Kurismaa, Simon Lässig, Ian Law, Klara Lidén, Jolanta Marcolla, Ugnė Nakaitė su Urte Jarmuškaite ir Pranu Gustainiu, Elena Narbutaitė, Ewa Partum, Matthew Langan-Peck, Julie Peeters ir BILL, Cameron Rowland, Margaret Salmon, Stephen Sutcliffe, Tanya Syed, Jean-Marie Straub ir Danièle Huillet, Raša Todosijević, Thanasis Totsikas, Maria Toumazou, Rosemarie Trockel, Christos Tzivelos, Mare Vint, Tanja Widmann, Marina Xenofontos ir Eiko Yamazawa.
15-osios Baltijos trienalės projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Prie jo įgyvendinimo prisideda Šiuolaikinio meno centro ir Sapiegų rūmų mecenatas „Reefo“, projekto partneriai: Kipro Respublikos švietimo ir kultūros ministerijos Kultūros departamentas, Flandrijos Vyriausybė, „Phileas“, „Pro Helvetia“, Vokietijos užsienio ryšių institutas ifa, Goethe’s institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos kultūros institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, Estijos šiuolaikinio meno centras bei LUX. Projekto rėmėjai – Henry Moore fondas ir Estijos kultūros rėmimo fondas.
