Šiuolaikinio šokio atstovė Aira Naginevičiūtė mini veiklos 30-metį: karjeros pradžioje kovojo už vietą savo menui, dabar – prieš eidžizmą jame

Šokėja, choreografė ir pedagogė, šokio teatro „AIROS“ vadovė Aira Naginevičiūtė prieš gerą trisdešimtmetį į šiuolaikinio šokio lauką įsisuko kaip naujas vėjas. Choreografė atvira – būti pradininkais visada nėra lengvas kelias. „Mūsų tiesiog nebuvo... tik vienetai, kurie šoko, norėjo keliauti, kurti. Kad taptume balsu – mes leidome sau šokti ten, kur norime, kaip norime. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad kuriu, nesistengiu susivaldyti, kartais rizikuoju. Aišku, yra daug krypčių ir iššūkių“, – sakė A. Naginevičiūtė, mininti šokio teatro „AIROS“ veiklos dešimtmetį.

Negali sėdėti

– Drįstu teigti, kad jūsų gyvenimas yra šokis. Per trisdešimtmetį šiuolaikinio šokio sąvoka gerokai išsiplėtė, augo kartu su jumis. Šiuolaikinio šokio kategorija – kaip sekasi paskui ją sekti, kryptis visada aiški?

– Kadangi tai yra kūryba, kaip ir sakėte, gyvenimas – jis irgi nestovi vietoje, turi keliauti, keistis, gilintis, ieškoti, plėsti savo akiratį. Šokis talpina labai daug dalykų. Pirmiausia, tai glaudus, betarpiškas ryšys su bendrakūrėjais, kūrėjais, kurie yra inspiracijos šaltiniu, neleidžia sustoti. Sakau, kad kūrinius reikia išnešioti kaip kūdikius, alegorija su mama: turi auginti vaiką ir augti pats. Jei esi mokytojas – keliauji kartu su studentais. Tu negali sėdėti. Yra kažkoks vidinis balsas, lakmuso popierėlis.

– Visai neseniai praūžusioje Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’23“ pristatėte instaliaciją „Nėščia tyla“, kvietėte patirti meno kūrinį... kūnu. Ją buvo galima stebėti visomis mugės dienomis, nepaisant šurmulio aplinkui. Viename savo interviu paminėjote, kad instaliacija „Nėščia tyla“ tarsi užbaigia daugiau kaip trisdešimties metų kūrybos ciklą.

– Kalbant apie periodą, kurį dabar uždariau su instaliacija... atsakiau į daugelį klausimų. Visos kūrybos koncentratas, koncentracija, kondensavimas. Spektakliai, kurie buvo teatro branduolys – atrodytų, kad viskas jau pasakyta, norisi keliauti toliau, ieškoti kitų horizontų. Neša mane gyvenimas į kažkokią galerą – tokių iššūkių, kur dar nežinoma žemė, į kitus vandenis. Man kėlė nerimą, kad visi labiau fokusuojasi į šokio teatro „AIROS“ veiklą, kuriai dešimt metų...