Sausio 19 dieną Parodų rūmuose atidaromą ekspoziciją kuruoja Tbilisio šiuolaikinio meno centras. Šio įvykio dalyviai bus ne tik miesto vadovai, bet ir Gruzijos ambasados Lietuvoje nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė J. E. ponia Chatuna Salukvadzė.
Prieš dvejus metus KKKC pradėtą bendradarbiavimą su Tbilisio šiuolaikinio meno centru įprasmino paroda-diskusija apie sąmoningai pasirinktą prezentacijos konstruktą, kuris būtų įdomus ir aktualus daugeliui mūsų – nepaisant patirčių, iliuzijų ar planų.
Menininkai fiksuoja laiko slinktį bei identiteto transformacijas, pasireiškiančias konkrečiame sociopolitiniame kontekste. Kūriniuose susiduria realybė ir fikcija, išgalvotų ir tikrų istorijų sąsajos grindžiamos archeologija, etnografija, istoriniu paveldu, šiuolaikiniu dizainu.
Projekto temą parodos kuratoriui, Tbilisio šiuolaikinio meno centro vadovui Vato Cereteliui padiktavo KKKC Parodų rūmų erdvės, formomis, linkiais ir stoglangiais, panašiais į iliuminatorius, jam priminusios kosminį erdvėlaivį. Todėl menininkams – grafikams, rašytojams, dizaineriams, architektams, tapytojams, skulptoriams – buvo pasiūlyta savo darbais reflektuojant ateitį, intensyviau išgyventi nūdienos aktualijas.
Pasak vieno iš projekto dalyvių Kokos Ramišvilio, posovietinėje erdvėje iki šiol pastebimas didžiulis mokslinės fantastikos žanro stygius. Tarytum sovietinė invazija į realybę anuomet būtų okupavusi ir vėlesnių kartų fantazijos sferą. Todėl ateities spėjimas visuose laiko ir erdvės parametruose prilygsta meno projektui, kuriuo siekiama peršokti mus supantį chaoso ir absurdo liūną bei pateikti pasauliui ką nors, kas nei materialiu, nei dvasiniu lygmeniu iki tol neegzistavo. Šis procesas yra neišvengiama realybės projekcija į ateitį, kurią įgyvendina menininkas, kurdamas dabarties ir nujaučiamo rytojaus koliažą.
Projektas „Spying Future / Spėjant ateitį“ susideda iš viena kitą papildančių, ekspozicinėje erdvėje natūraliai komponuojamų temų, čia pat salėse kuriamų kūrinių, kurie sudaro galimybę patirti šiuolaikinio Gruzijos meno koncepcijų raidą, meno ir paties menininko statuso visuomenėje evoliuciją.
Pasak parodos kuratoriaus, buvo šiek tiek netikėta, kad visi projekto dalyviai galvoja apie realią ateitį, o ne kokią nors fikciją. Jie kūrė ateitį, tarsi ji būtų čia ir dabar, savo kūriniais ateitį perkėlė į dabartį. Kūrė realybę. Tai labai svarbu Gruzijos visuomenei, kurios didelė dalis yra vis dar įklimpusi praeityje. Ši visuomenė – tai kol kas „savęs nerealizavusi“ visuomenė, kur daugelis žmonių tarsi negyvena realiu laiku.
Paradoksalu tai, kad būtent Klaipėda išprovokavo Tbilisį susimąstyti, kas šiam miestui ir jo gyventojams labai svarbu. Parodoje dominuoja Gruzijos kasdienybei būdingos socialinės temos, kūrybinio bendradarbiavimo strategijos, kuriomis remiasi Tbilisio šiuolaikinio meno centras. Jas realizuoti šiuo metu Gruzijoje yra pačios palankiausios sąlygos. Vyksta postsovietinio mentaliteto transformacija, žmonės pradeda suvokti savąjį identitetą, naujai atrasti ir vertinti Gruzijos gamtos, kultūros ir žmogiškuosius išteklius.
Tbilisio šiuolaikinio meno centras aktyviai įsitraukė į šį kaitos procesą – bendradarbiaudamas su Gruzijos valdžios atstovais, ėmėsi misijos keisti šalį. Savo kūrybines idėjas iš uždarų meno galerijų menininkai perkelia į realų pasaulį: kuria projektus viešosiose erdvėse, atgaivina muziejus, regionuose steigia kultūros centrus, užsiima visuomenės švietimu ir naujosios kartos edukacija. Menininkai tampa aktyviais mediatoriais, kūrybiškos ateities retransliatoriais visuomenei. Paroda veiks iki vasario 19 dienos.