Populiarėja negrožinė literatūra
„Mėnesiena ir tu“ – vienas naujausių Alytuje gyvenančios rašytojos ir vertėjos I. Buivydaitės-Kupčinskienės kūrinių. Populiariausių kūrinių dešimtuke galima rasti dar pora kiek senesnių rašytojos romanų – „Rožių dvaras“ (2 vieta) ir „Tikros ir netikros seserys“ (5 vieta). Antroji populiariausių bibliotekose lietuvių rašytojų sąraše – istorinių romanų autorė Gina Viliūnė. Knygų dešimtuke puikuojasi dvi jos knygos – „Spąstai pirklio žudikui“ (6 vieta) ir „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“ (7 vieta).
Be I. Buivydaitės-Kupčinskienės ir G. Viliūnės lietuvių grožinės literatūros rašytojų autorių trejetuke atsidūrė Vokietijoje gyvenanti rašytoja Jolita Herlyn. Jos knyga „Moterų sodas“ – 3-ioje populiariausių bibliotekose lietuviškų grožinės literatūros kūrinių sąrašo vietoje.
2018 m., 2019 m. ir 2020 m. lietuviškos vaikų ir jaunimo literatūros autorių kategorijoje lyderiavusi Kakės Makės istorijų sumanytoja ir iliustruotoja Lina Žutautė į pirmąją vietą šiame dešimtuke antrus metus iš eilės užleido rašytoją Tomą Dirgėlą. Ji liko antroje vietoje, o trečią vietą populiariausių jaunimo ir vaikų autorių sąraše šįkart užėmė rašytojas Vytautas Račickas.
Populiariausių vaikų ir jaunimo literatūros knygų sąraše – net keturios T. Dirgėlos knygos: „Domas ir Tomas. Dingusios mergaitės byla“ (3 vieta), „Domas ir Tomas. Vasaros atostogautojų byla“ (5 vieta), „Domas ir Tomas. Dingusios knygos mįslė“ (7 vieta) ir „Vytautas Didysis Žalgirio arenoje“ (8 vieta). Pirmoje šios kategorijos dešimtuko vietoje atsidūrė Kristinos Gudonytės knyga „Ida iš šešėlių sodo“, antroje – bendras Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės darbas „Laimė yra lapė“.
Pernai skaitytojai bibliotekose skolinosi ne tik grožinės literatūros, bet ir kitokias knygas – apie tai byloja išaugęs mokslinės bei dalykinės literatūros knygų išduočių skaičius. Ypač juos domino istorinės lietuvių autorių knygos. Pirmoje mokslinės ir dalykinės literatūros knygų sąrašo vietoje atsidūrė Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, antroje – Giedriaus Petkevičiaus „Karo anatomija“. Tiesa, net 5 istorikus populiariausių mokslinės ir dalykinės literatūros autorių sąraše pralenkė ir pačioje jo viršūnėje atsidūrė tiriamosios žurnalistikos virtuozas Dovydas Pancerovas, nors nė viena jo knyga į mokslinės bei dalykinės literatūros kategorijos 10-uką nepateko.
Užsienio literatūros knygų sąrašo pirmojoje vietoje kaip ir pernai bei užpernai karaliauja Delios Owens knyga „Ten, kur gieda vėžiai“ (vertėjai Anita Kapočiūtė, Vidas Morkūnas). Antroje vietoje – Lucindos Riley „Meilės laiškas“ (vertė Kristina Miliūnienė) ir Karen Swan „Vasara Kornvalyje“ (vertė Rita Kaminskaitė).
Populiariausia bibliotekose 2022 m. tarp knygų dailininkų – Asta Puikienė, tarp knygų iliustruotojų – Greta Alice, o tarp vertėjų – Viktorija Uzėlaitė-Kirilova.
Gauna tris skirtingus atlyginimus
Pasak Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovės Jurgos Bražiūnienės, sudaryti dešimtukai tik iš dalies atspindi skaitymo tendencijas: „Mes surenkame informaciją tik apie tas knygas, dėl kurių buvo užpildytos LATGA svetainėje pateikiamos paraiškos dėl kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose. Be to, nemažai žmonių knygas įsigyja knygynuose ar internete.“
Asociacija LATGA populiariausių knygų ir autorių bibliotekose sudaro remdamasi bendro jungtinio bibliotekų katalogo duomenimis, kuriuos susistemina ir pateikia Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka. Duomenis pateikia 74 šalies bibliotekos. Šie duomenys reikalingi paskirstant ir išmokant Kultūros ministerijos kasmet skiriamą kompensacinį atlyginimą literatūros autoriams (rašytojams, vertėjams, knygų dailininkams, iliustruotojams) už knygų panaudą bibliotekose. Remiantis knygų išduočių bibliotekose duomenimis asociacija LATGA taip pat paskirsto ir kompensacinį atlyginimą už reprografiją (asociacija pati jį ir surenka) bei kompensacinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą asmeniniais tikslais (jį surenka AGATA, o knygų autoriams paskirsto LATGA).
Kultūros ministerija už knygų panaudą bibliotekose 2022 metais autoriams iš viso skyrė 534 280 eurų (už 2021 m. buvo skirta 532 440 eurų). Kompensacinis atlyginimas išdalintas 2 096 kūrėjams: 1 265 tekstų autoriams, 608 vertėjams,171 iliustruotojui ir 52 knygų dailininkams. Per 2022 metus užregistruoti 101 naujas autorius ir 1 360 nauji kūriniai. 2022 metais Asociacijoje LATGA užregistruotų knygų skaitytojams buvo išduota 4 861 866 kartus, t.y. 434 020 kartų daugiau nei 2021 metais.
Remdamasi savo paskirstymo taisyklėmis ir minėto kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą duomenimis, asociacija šiemet jau išmokėjo ir kompensacinį atlyginimą už rašytinių kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (jis dar vadinamas Tuščios laikmenos mokesčiu). Už 2022 m. knygų autoriams paskirstyta 78 875 Eur.
Visi autoriai, gaunantys atlyginimą už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose bei kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, taip pat dalyvauja kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu paskirstyme. Šį atlyginimą Asociacija LATGA surenka iš įmonių, kurios prekiauja kopijavimo ir spausdinimo įranga, taip pat – iš spausdinimo ir kopijavimo paslaugas teikiančių bendrovių.
Deklaracijas apie reprografijos paslaugų teikimą 2022 m. pateikė 106 įmonės. „Vėl augo kompensacinio atlyginimo surinkimas už parduotus reprografijos įrenginius ir reprografijos paslaugas: 2021 m. surinkome 133 358 Eur, o 2022 m. net – 142 579 Eur“, – pasakoja LATGA Knygų panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė J. Bražiūnienė.
2022 metų populiariausių autorių ir knygų bibliotekose dešimtukai
Lietuvos grožinės literatūros autoriai
1. Irena Buivydaitė-Kupčinskienė
2. Gina Viliūnė
3. Jolita Herlyn
4. Indrė Vakarė
5. Kristina Sabaliauskaitė
6. Lina Ever
7. Renata Šerelytė
8. Agnė Bausienė
9. Rokas Flick
10. Juozas Gaižauskas
Lietuvių autorių grožinės literatūros knygos
1. Irena Buivydaitė-Kupčinskienė „Mėnesiena ir tu“
2. Irena Buivydaitė-Kupčinskienė „Rožių dvaras“
3. Jolita Herlyn „Moterų sodas“
4. Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“ I d.
5. Irena Buivydaitė-Kupčinskienė „Tikros ir netikros seserys“
6. Gina Viliūnė „Spąstai pirklio žudikui“
7. Gina Viliūnė „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“
8. Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“
9. Juozas Gaižauskas „Tigras, glostantis pėdas“
10. Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“ II d.
Lietuvos vaikų ir jaunimo literatūros autoriai
1. Tomas Dirgėla
2. Lina Žutautė
3. Vytautas Račickas
4. Selemonas Paltanavičius
5. Kęstutis Kasparavičius
6. Vytautas V. Landsbergis
7. Evelina Daciūtė
8. Ignė Zarambaitė
9. Marius Marcinkevičius
10. Rebeka Una
Lietuvių autorių vaikų ir jaunimo literatūros knygos
1. Kristina Gudonytė „Ida iš šešėlių sodo“
2. Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė. „Laimė yra lapė“
3. Tomas Dirgėla „Domas ir Tomas. Dingusios mergaitės byla“
4. Gaja Guna Eklė „Brolis, kurio nereikėjo“
5. Tomas Dirgėla „Domas ir Tomas. Vasaros atostogautojų byla“
6. Lina Žutautė. „Kakė Makė ir baisi neteisybė“
7. Tomas Dirgėla. „Domas ir Tomas. Dingusios knygos mįslė“
8. Tomas Dirgėla. „Vytautas Didysis Žalgirio arenoje“
9. Lina Žutautė „Kakė Makė ir draugystės šluota“
10. Lina Žutautė. „Kakė Makė ir katinas vienai savaitei“
Lietuvos mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros autoriai
1. Dovydas Pancerovas (tiriamoji žurnalistika, dokumentika)
2. Lina Vėželienė (psichologija, saviugda)
3. Viktorija Daujotytė (literatūrologija)
4. Giedrius Petkevičius (istorija)
5. Černiauskas Norbertas (istorija)
6. Gediminas Kulikauskas (istorija)
7. Zigmas Vitkus (istorija)
8. Robertas Petrauskas (istorija)
9. Lavija Šurnaitė (saviugda, gyvenimo būdas)
10. Birutė Davidonytė (tiriamoji žurnalistika, dokumentika) ir Aurelijus Zykas (gyvenimo būdas, kultūra)
Lietuvių autorių mokslinės ir dalykinės literatūros knygos
1. Norbertas Černiauskas „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“
2. Giedrius Petkevičius „Karo anatomija“
3. Lina Vėželienė „Vidurio amžiaus paauglystė, arba Ką veikti po 50-ies?“
4. Lina Vėželienė „Žuvis medyje“
5. Danutė Gailienė „Ką jie mums padarė“
6. Giedrius Petkevičius „Didžiųjų karų paslaptys“
7. Eva Tombak „Minčių žvėrynas“
8. Aurelijus Zykas „Septyni saulės veidai: pirmoji pažintis su Japonija“
9. Robertas Petrauskas „Trečiojo Reicho triumfas“
10. Gintarė Jankauskienė, Justina Mikeliūnaitė, Julius Neverauskas, Neringa Rogalskytė „Kaip atpažinti ir įveikti valgymo sutrikimus“
Užsienio grožinės literatūros vertėjai
1. Viktorija Uzėlaitė-Kirilova
2. Regina Šeškuvienė
3. Zita Marienė
4. Danguolė Žalytė
5. Inga Stančikaitė
6. Ieva Albertavičienė
7. Vytautas Petrukaitis
8. Teodoras Četrauskas
9. Bronislovas Bružas
10. Anita Kapočiūtė
Užsienio autorių grožinės literatūros knygos
1. Delia Owens. (Vertėjai Anita Kapočiūtė, Vidas Morkūnas) „Ten, kur gieda vėžiai“
2. Lucinda Riley. (Vertėja Kristina Miliūnienė) „Meilės laiškas“
3. Karen Swan. (Vertėja Rita Kaminskaitė) „Vasara Kornvalyje“
4. Lucinda Riley. (Vertėja Viktorija Uzėlaitė-Kirilova) „Dingusi sesuo“
5. Santa Montefiore. (Vertėja Lina Būgienė) „Čia ir dabar“
6. Diana Chamberlain. (Vertėja Regina Šeškuvienė) „Vasaros vaikas“
7. Lucinda Riley. (Vertėja Ieva Albertavičienė) „Drugelių kambarys“
8. Lucinda Riley. (Vertėja Kristina Miliūnienė) „Mergina iš Italijos“
9. Karen Swan. (Vertėja Laima Pacevičienė) „Slaptoji įlanka“
10. Santa Montefiore. (Vertėja Rita Kaminskaitė) „Slaptos valandos“
Knygų dailininkai
1. Asta Puikienė
2. Deimantė Rybakovienė
3. Zigmantas Butautis
4. Živilė Adomaitytė
5. Tadas Šaučiulis
6. Agnius Tarabilda
7. Kotryna Šeibokaitė-Ša
8. Milena Grigaitienė
9. Judita Židžiūnienė
10. Vilūnė Grigaitė
Knygų iliustruotojai
1. Greta Alice
2. Lina Eitmantytė-Valužienė
3. Alfreda Steponavičienė
4. Lina Žutautė
5. Kęstutis Kasparavičius
6. Ramunė Savickytė
7. Sigutė Ach
8. Rūta Baltakienė
9. Irmina Dūdėnienė
10. Inga Dagilė