Knygoje „Žiemojimas“ Katherine May pasakoja apie savo kelionę per žiemą, kuri prasidėjo netikėta jos šeimos nario liga ir panardino į neužtikrintumo bei atskirties laiką. Tada, kai gyvenimas, rodos, visiškai užšaldavo, Katherine rasdavo jėgų ir įkvėpimo neįtikėtinose kitų žmonių žiemojimo patirtyse bei nepaprastuose pokyčiuose, kurių gamta imasi norėdama išgyventi šaltį.
„Žiemojimas“ – požiūrį keičiantys memuarai, mokantys mus pasisemti galių iš gamtos pasaulio ir pasitikti savo pačių gyvenimo žiemas.
„Ši britų autorė yra žinoma, mėgstama tų, kurie vertina tokį poetišką, bet kartu rimtą ir sklandų kalbėjimą. Ji rašo įvairiomis temomis, bet šiuo atveju solidi ne tik autorė, bet ir tema – žiemojimas. Autorė mintyje turi ne tik kalendorinę žiemą, bet ji kalba apie mūsų gyvenimo ciklus ir apie žiemojimą kaip neišvengiamą mūsų gyvenimo dalį, mūsų ritmo dalį“, – pasakojo V. Maksvytė.
„Mes kiekvienas per mėnesį, per metus, per savo gyvenimą judame ciklais. Kartais būna pavasaris ar vasara, kai esame kupini energijos, jėgų įvairiems darbams, ir vis dėlto ateina laikas, kada jaučiamės galbūt labiau pavargę, gal labiau norintys vidinės tylos. Kartais tai būna ne tik vidinis, bet ir išorinis poreikis, kaip šiuo atveju nutiko ir knygos autorei. Knyga labai autobiografiška, kurioje ji pasakojo, kaip susidūrė su artimo žmogaus liga ir nežinojo, kaip su tuo susitvarkyti. Tad kartais mes į tą žiemojimą būname įmesti ištikus kažkokiai krizei, ir ką daryti tokiais etapais? Autorė pasižiūri į gamtos ritmus ir sako, mokykimės iš gamtos, leiskime sau išbūti tuose cikluose, tose būsenose, leiskime sau ilsėtis, stebėti save, suprasti tikruosius poreikius“, – kalbėjo literatūros ekspertė.
Pasak jos, knyga ne tik užburia sklandžiu, poetišku tekstu, bet ir pateikia labai daug naudingų įžvalgų, įrankių, kaip išbūti tose žiemojimo situacijose.
Garsaus airių autoriaus Davido Parko knygą „Kelionė svetimame pasaulyje“ „Irish Times“ paskelbė geriausia metų knyga.
V. Maksvytė atkreipė dėmesį, kad šią knygą išvertė puikus lietuvių autorius Sigitas Parulskis: „Šis vertimas jau yra atkreipęs dėmesį kaip itin profesionalus ir gerai atskleidžiantis originalą“.
Pasak literatūros ekspertės, ši knyga patiks rimtosios literatūros gerbėjams, kurie yra pasiilgę gero europietiško romano. „Sakyčiau tiems, kurie nori įsižiūrėti į vidinį žmogaus pasaulį, šiuo atveju, vyro pasaulį. Ši knyga ypatinga tuo, kad, nors nedidelės apimties, labai taupiai parašyta, bet pasakoja apie labai sudėtingą, gražų, įspūdingą vidinį vyro pasaulį – ne tik vyro, bet ir jo šeimos“, – atskleidė ji.
„Siužetas labai paprastas. Vidury žiemos šeimos galva – vyras, tėtis – sužino, kad serga jų sūnus, išvažiavęs studijuoti į kitą miestą. Jis pats grįžti negali, blogai jaučiasi, o aplinkui yra pūga, keliai užversti sniegu. Bet tas tėvo instinktas rūpintis savo sūnumi, susigrąžinti jį Kalėdoms yra stipresnis nei baimė įstrigti sniege, ir jis leidžiasi į ilgą kelionę per apsnigtą Airiją atsivežti savo sūnaus. Tačiau kartu tame automobilyje, toje kelionėje vyksta stipri, gili kelionė pas kitą sūnų, kurio jau nebėra tarp gyvųjų: yra pakeliami skaudžiausi, giliausi išgyvenimai, tėvo ir sūnaus santykiai, gyvenimo prasmės klausimas – visa tai, ką bėgdami kasdienybėje, esame linkę kažkur patraukti į pašalį. Ir staiga toje žiemos kelionėje, kai aplink tave tik žiema ir sniegas, pradedi prisiminti ir pergalvoti, kas yra skaudžiausia ir svarbiausia. Stiprus romanas, kas pasiilgę geros grožinės literatūros“, – sakė V. Maksvytė.
Skaitytojų dėmesio jau laukia ir pagaliau išleista trečioji, paskutinė Pierre Lemaitre trilogijos dalis „Mūsų skausmų veidrodis“, kuri yra romanų „Iki pasimatymo ten aukštai“ ir „Gaisro spalvos“ tęsinys. Visą trilogiją galima skaityti ir kaip atskirus romanus.
1940-ųjų Paryžius. Trisdešimtmetė Luiza dirba pradinių klasių mokytoja, o savaitgaliais papildomai uždarbiauja restorane, kur aptarinėjami naujausi įvykiai: Vokietijai įsiveržus į Lenkiją, darosi vis aiškiau, kad naujo karo išvengti nepavyks.
Hitlerio pajėgoms įsiveržus į Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją ir Liuksemburgą, Prancūzijos sostinės gatvėse įsiviešpatauja chaosas. Su visais miestą palikti skubančiais paryžiečiais savu tikslu į kelią patraukia ir Luiza. Per šią kelionę mergina permąstys savo ir visos šalies gyvenimą, pažins niekšus, melagius, bailius ir didvyrius, supras, kad žmogus gali būti absoliučiai visoks, o jo moralinės vertybės neretai priklauso nuo aplinkybių.
Šeimų ir giminių paslaptys, įsimenantys veikėjai, kvapą gniaužiančios istorijos, nuotykiai, nelaimės, farsas, tragedija ir aistringa meilė – viskas kaitaliojasi ir susipina tarsi svaiginančiame kaleidoskope, kurį valdo meistriška didžiulio talento autoriaus ranka.
1951 m. Paryžiuje gimęs Pierreʼas Lemaitreʼas kaip rašytojas debiutavo tik sulaukęs 55-erių, 2006-aisiais. Bet jau pats pirmasis, 2006-aisiais išleistas, jo romanas „Travail soigné“ („Kruopštus darbelis“) sulaukė palankių atsiliepimų. O didžioji jo šlovės valanda išmušė 2013 m., kai už romaną „Iki pasimatymo ten aukštai“ P. Lemaitreʼas buvo apdovanotas prestižiškiausia Prancūzijos literatūros Gonkūrų premija.
„Jis satyriškas, ironiškas, turi gero juodojo humoro jausmo ir kartu geba kurti tokius dinamiškus, įtraukiančius siužetus, po kuriais slepiasi bendražmogiškos, labai daug talpinančios temos, tokios kaip draugystė, sąžinė, meilė, pasirinkimai svarbiausiose gyvenimo kryžkelėse. Be viso to, jis dar geba nuostabiai dokumentuoti, interpretuoti istorinius laikotarpius“, – sakė V. Maksvytė.
V. Maksvytė prisipažino, kad jai šie romanai ir jų veikėjai kartais priminė romaną „Dvylika kėdžių“ ir jo veikėją Ostapą Benderį.
„Pasiilgusiems nuotykių, geros humoro dozės, jei ne visas tris, tai bent naujausią knygą tikrai verta paskaityti“, – šypsojosi V. Maksvytė, taip pat pridurdama, kad knygą labai kokybiškai išvertė Pranas Bieliauskas.
