Sovietmečio monumentų ir moteriškumo gijos susijungs tarpdisciplininio meno projekte „Kabinti“

Rugsėjo 25 dieną kultūros bare „Kablys“ (Kauno g. 5, Vilnius) pristatomas garso, vaizdo ir muzikos meną apimantis projektas „Kabinti“. Pirmoje tarpdisciplininio projekto dalyje žiūrovai išvys šiuolaikinės menininkės Kristinos Inčiūraitės naujausių audiovizualinių kūrinių parodą, antrojoje – išgirs šiuolaikinės muzikos kompozitorės ir vokalistės Eglės Sirvydytės, žinomos iš muzikos grupių „Mmpsuf“ ir „Kurak“, specialiai šiam renginiui sukurtą ir atliekamą vokalinę instrumentinę kompoziciją „Oša“.

Jungiant muziką bei audiovizualinį meną, projekte stengiamasi užkabinti prieštaringą laikmečių sandūrą, ideologines transformacijas, moters tapatybės klausimus. Projekto autorės – Eglė Sirvydytė ir Kristina Inčiūraitė – bandys konceptualiai sulieti matomo ir nematomo, tikrovės ir iliuzijos ribas. „Kablio“ erdvė prisipildys moteriško balso, iki lakoniško fotografinio vaizdo ar girgždančio garso suspenduotos emocijos.

Anot projekto autorių, sunkiasvorėje „Kablio“ erdvėje trūksta moters identiteto ženklų. Galbūt šioje erdvėje stipriausias moterišką tapatybę konstruojantis įrankis galėtų būti moters balsas – tai, kas neapčiuopiama, nepamatuojama kvadratiniais ar kubiniais metrais, kas pasklinda ore ir transformuojasi, kas įsigeria į pastato sienas ir išnyksta redukavęs maskuliniškumo perteklių bei lyčių prieštaras.

Pagrindinis tarpdisciplininio projekto akcentas – šiuolaikinės muzikos kompozitorės ir vokalistės Eglės Sirvydytės specialiai renginiui sukurtos vokalinės ir instrumentinės muzikos kompozicijos „Oša“ pristatymas. Šiame projekte atsigręžiama į talentingą sovietmečio kompozitorę Konstanciją Brundzaitę (1942-1971), kuri stojo į vieną gretą su kitais sovietinės epochos modernios muzikos kūrėjais ir buvo įvertinta kaip pirmoji moteris moderniosios lietuvių muzikos istorijoje. Sovietinius laikus menančiame pastate bus pagerbiamas kuklios, šiandien retai prisimenamos kūrėjos atminimas. Eglė Sirvydytė savo muzikinėje kompozicijoje minimalia vokaline ir instrumentine raiška sulydys asmenines patirtis su Konstancijos Brundzaitės dienoraščio bei muzikos fragmentais.

Kitoje tarpdisciplininio projekto dalyje šiuolaikinė menininkė Kristina Inčiūraitė kritiškai apmąstys reprezentatyvų maskulininį sovietinių pastatų ir monumentų charakterį. Vesdama audiovizualinį dialogą su sovietiniu „Kablio“ pastatu, ji atsigręžia į kelis ikonografinius alegorinio pobūdžio sovietinius monumentus, esančius Kijeve ir Volgograde. Menininkė akcentuoja su šiais monumentais susijusio garso reikšmę: iš monumentų sklindantys garsai atveria erdvę apsvarstymams apie kolektyvinę atmintį, asmeninę patirtį bei kintančius visuomenės lūkesčius.