Vilniaus Užupio mikrorajonas – ryškiausias šio proceso pavyzdys Lietuvoje: grobuoniškas miesto vystymasis užgožia žemesnės socialinės klasės nuvertėjimą, kol ši tyliai traukiasi į atokesnes teritorijas. „Kaip visur, kaip visi“ kūrėjai siekia užfiksuoti esamąjį laiką – sustoti dar urbanistinių procesų nepaliestame kieme (Filaretų g. 23, Vilnius) ir patyrinėti vietą prieš pat jos išnykimą. Šį kiemą šiandien dalijasi du vietiniai – senosios Užupio kartos atstovas Andrėjus ir vizualiojo meno kūrėjas Augustas Serapinas. Spektaklio kūrybinė komanda mėgina suvokti šį kontrastą ir, atsispirdama nuo dokumentalumo, konstruoja sintetinę garso ir vietos patirtį. Projekte dalyvaujantys aktoriai Viktorija Kuodytė, Aleksas Kazanavičius, Aušra Pukelytė, Janina Matekonytė, Dalia Morozovaitė ir Alvydė Pikturnaitė pakvies žiūrovus sustoti ir apsidairyti, atrasti vietą per žmonių, augalų, reljefo, architektūros, skirtingų rajono atmosferų susidūrimo kontekstus.
Spektaklio kūrybinio proceso metu režisierius N. Jasinskas su kūrybine komanda gilinosi į gentrifikacijos proceso kilmę, reikšmę, rezultatus, naudą bei galimus šalutinius poveikius. Gentrifikacija – t.y. miesto rajono, dažniausiai esančio netoli centro, transformacijos procesas, kurio metu apleistas rajonas tampa prestižinis – tapo skėtine viso kūrybinio proceso tema. O mintis kurti teatrą pasitelkus miestą padiktavo formą – įvietinto teatro patirtį
Anot N. Jasinsko, „supratome, kad turime surasti savitą būdą kurti spektaklį, savitą būdą rašyti dramaturgiją, kuri neišreikštų pozicijos, nes jautėmės čia tik stebėtojai. Ilgainiui supratome, kad ši vieta, pasirinktas kiemas, yra pasmerktas išnykimui. Ji – sankirta tarp miesto centro ir kitų rajonų, kuri be jokios abejonės bus išprievartauta gentrifikacijos proceso. Tai vieta, kurioje galima sutikti ir labai prabangiai gyvenančių žmonių, ir žmonių, kurie gyvena skurde bei turi didelių alkoholio vartojimo problemų. Pastarųjų likimas aiškus – Užupyje vykstanti gentrifikacija neišvengiamai išvarys juos iš savo namų. Kaip kartą nuskambėjo mintis, – liūdna ne dėl vietų, liūdna dėl žmonių. Valydami miestą, išvalome ir konkretų socialinį sluoksnį – manydami, kad jis yra tiesiog prastesnis. Gentrifikacijos procesas apima ne tik kultūrinius bei ekonominius aspektus, bet ir socialinių klasių naikinimą, bendruomenių suskaldymo problemas“.
Kaip pastebėjo spektaklį recenzavusi scenos meno kritikė Viktorija Sinicyna, „Filaretų kiemo patirtis nejučia privertė dar porą valandų sukti ratus po Užupį. „Kaip visur, kaip visi“, subūręs žmones, įprasmino esamąjį laiką sename kieme, kurio, kad ir kaip liūdna, anksčiau ar vėliau neliks. Kai sunyksta žmonės, pasakojimus pratęsia likę kiemai, namai - kad ir sukrypę, apaugę žole. O kas tęs pasakojimus, kai nebeliks net jų?“
Spektaklis „Kaip visur, kaip visi“ vyks birželio 11 ir 18 dienomis Filaretų g. 23, Vilniuje. Nuo „Užupio“ gimnazijos iki renginio vietos žiūrovai bus nuvedami. Spektaklis vyks lauke, skirtingose Užupio vietose, todėl žiūrovai raginami pasirūpinti patogia avalyne.