Pagrindiniai A. Juozaičio pjesės „Širdis Vilniuje“ personažai – du XX amžiaus pradžios Lietuvai skaudžiai pažįstami politiniai veikėjai, „geležiniai vadai“. Tai Jozefas Pilsudskis ir Feliksas Dzeržinskis.
Nors realybėje jie nebuvo susitikę, rašytojas pjesėje sukuria jų tariamą susitikimą, kuris įvyksta tuo metu, kai Vilniuje laidojama J. Pilsudskio širdis.
Pasirinkti šiuos personažus, rašytojo teigimu, paskatino jo apsilankymas Varšuvoje, kur jis pamatė begalinį J. Pilsudskio garbinimą.
„Kad J. Pilsudskis yra šašas ant Lietuvos kūno, seniai žinoma: įdrėksi – vis maudžia. Su šeima buvau Varšuvoj, pamačiau Pilsudskio adoraciją, kuri jam Lenkijoje suteikiama be jokių kritikos galimybių, Pilsudskis yra kanonizuotas į politikos šventuosius. Ir kai grįžti į Vilnių ir žinai, kad netoli teatro – nė kilometro nėra – jo širdis guli, tai, aišku, kyla nepaprastos asociacijos“, – sako A. Juozaitis.
Jis teigia aptikęs faktą, kad J. Pilsudskis su F. Dzeržinskiu 1900-aisiais sėdėjo Varšuvos citadelėje ir galėjo iš tikrųjų susitikti.
Spektaklyje susitinka ne tik jie, bet ir rašytojas Balys Sruoga, poetas Czeslawas Miloszas, Lietuvos kunigaikščių palikuonis Jurgis Giedraitis. Per juos atskleidžiamos Lietuvos istorinės paralelės, diktatorių ir revoliucionierių charakteriai, jų diskutuotinas patriotizmas bei lietuvių tapatybės klausimas.
J. Pilsudskį ir F. Dzeržinskį sieja tai, kad jie abu gimė Vilnijos krašte, abu mokėsi Pirmojoje Vilniaus gimnazijoje. Jų amžiaus skirtumas – dešimt metų.
Spektaklį stato du režisieriai – Jonas Vaitkus ir Albertas Vidžiūnas. O pagrindinius vaidmenis spektaklyje kuria aktoriai Gediminas Storpirštis ir Aleksas Kazanavičius.
„Tai galimybė permąstyti, kas yra didvyris, kas yra diktatūra, kas slypi už heroizmo“, – sako režisierius Jonas Vaitkus.
Spektaklio premjera Jaunimo teatre – penktadienį ir šeštadienį.
Paklausti, ar įsivaizduoja šio spektaklio gastroles Lenkijoje, kūrėjai teigia, jog ten jo rodyti nedrįstų.