Užduotis nelengva: savarankiškai eksponuoti kūrinius brangiai kainuoja, negana to, tinkamų erdvių reikia laukti kone pusmetį ar metus, neretai ir dar ilgiau. O ir sulaukus – tegali rodyti kūrinius tik gana trumpą laiką. Pasitaiko, kad kaip išeitis kūrėjams pasiūlomos tokios erdvės, kurios autoriaus savigarbos neaugina, tačiau kai noras parodyti kūrinius, vis dėlto, nugali, kartais jis nuveda menininką net į prekybos centro vestibiulį, kurio gale šviečia užrašas WC.

Potencialių pirkėjų praeinamumas ir sienos „už dyką“

Tad kur yra tinkama, o kur netinkama vieta rodyti kūriniams, galbūt pati didžiausia autoriaus užduotis ne rodyti, o parduoti – todėl tikslas pateisina priemones?

J. Rancevienės manymu, autoriui, prieš darant parodą bet kokioje erdvėje ar galerijoje, reikėtų gerai pagalvoti ir išsiklausinėti, kokias paslaugas ir garantijas ta erdvė ir jos kuratoriai jam suteiks.

„Ar pakvies kolekcionierius, esančius galerijos kontaktuose, – ne tik viešu kvietimu apie renginį socialinėse medijose, o privačiai, elektroniniu paštu, su autoriaus pristatymu. Ar pasirūpins ir išplatins pranešimus spaudai? Pasirašyti sutartį, kad tai, kas susitarta, bus įvykdyta. Nesuteikianti šių paslaugų galerija tampa tik brangiai kainuojančiomis sienomis su skambiu pavadinimu“, – konstatavo ji ir pridūrė, esą visiškai nenuostabu, kad tokiu atveju yra suprantama, jog finansiškai pigiau ir patogiau eksponuoti parodą ne galerijos patalpose, o kokioje nors vietoje, kuri, tikėtina, turi didelį potencialių pirkėjų praeinamumą ir sienas „už dyką“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)