Menininkų pora yra tik tretieji lietuvių kūrėjai per visą daugiau nei pusės šimtmečio Europos Tarybos menų klubo „Amicale“ istoriją pristatomi Europos valstybių tarptautinės organizacijos būstinės erdvėse organizuojamoje parodoje. Šia išskirtine proga abu kūrėjai parodos pavadinimui pasitelkė graikišką žodį „YΓΙΘΑ“ (YGITHA), norėdami priminti Europai apie žemyno pasaulėžiūros ir filosofijos tradicijas, kilusias iš priešistorinių laikų ir sidabro gija perpynusias svarbiausius Europos kūrybinius momentus.
„Mes su Arvydu gyvename pagal eterio dėsnius – kada girdi, klausai, dėkoji ir eini, – pasakoja menininkė J. Rancevienė. – Kuriame lygiai taip pat. Aš labai dažnai naudoju automatinį piešimą arba apskritai piešimą nematomis. Kur gyvenimas veda. Kur ranka veda. Kur širdis veda. Ką galvoji, tą jauti, ką jauti, tą vibruoji, ką vibruoji, tą pritrauki. Kuo tiki, tas ateina.”
Žodis „YΓΙΘΑ“ yra susijęs su pitagoriečių pastangomis išrasti tikrąjį „alchemikų akmenį“ – esminį principą, pagal kurį yra sudaryta visa gamta. Jos įkvėptais daugiaprasmiais vaizdiniais pasižymi ir Jurgitos tapyba bei virtuoziški piešiniai.
Pasak J.Rancevienės kūrybą nagrinėjančio menotyrininko Gyčio Oržikausko, moteriškumo temą gvildenančią menininkę didžiąja dalimi įkvepia pramočių deivių pirmavaizdžiai ir Marijos Gimbutienės ir Pranės Dundulienės lyginamosios mitologijos raštai. Tarsi keistuose mituose Jurgitos paveiksluose ir piešiniuose matome pamėklių puotą. Laumes atliepiančios moterys vištų, laukinių paukščių, karvių, kumelių, kalių, žuvų galūnėmis ir galvomis atrodo kaip nepaaiškinamai bauginamų tautosakos pasakų vaizdiniai. Tik mitologinių įvaizdžių tyrinėtojos gebėjo išgvildenti, jog keisti sakmių personažai liudija senuosius kultus, kuriuose šie vaizdiniai buvo visai įprasti ir turėjo aiškią bei konkrečią prasmę.“
J. Rancevienės vaizduojamos moteriškos figūros visada turi aiškų iliustratyvų charakterį, perteiktą per fantasmagoriškas metaforas.
„Kaip ir priešistoriniuose meno kūriniuose, Jurgitos drobėse ir piešiniuose kiekviena moteriškos psichologijos briauna įgauna vis kitokio gyvio pavidalą. Tai greita, arši, šalta, erotiška, pasyvi, karinga – visapusiška – deivė pramotė. Skirtingi deivės veidai yra persilieję į prieštaromis išreikštų personalijų ir kūno dalių lydinį, atkartodami Picasso, Salvador Dalí ar Candido Portinari įvestą XX a. dailės tradiciją sulyginti žmogaus ir gyvūno išgyvenimus bei emocijas per sinkretinį abiejų būtybių atvaizdą. Dailininkės darbuose taip pat itin didelį krūvį turi grafinis piešinys, nors didesni tapybos darbai yra ir kruopščiai konstruojami ornamentiškais pasluoksniais, – menininkės kūrybą nagrinėja G. Oržikauskas. – Galiausiai J. Rancevienės darbuose yra akcentuojama ir pati gamtos idėja. Gamta yra visa tai, kas gimė, tačiau kas kitas galėtų pagimdyti visą mūsų regimos gyvybės įvairovę, nei paslaptinga motina chimera? Visos chtoniškosios graikų deivės – Echidna, Sfingė, Charibdė, Medūza – ir lietuviškosios laumės ar laimos išsiskyrė ne tik žvėries, galvijo, paukščio, roplio ir žmogaus formomis, bet ir varinėmis galūnėmis ar akmens speniais. Taip perteikta idėja, jog visa regimoji gamtos įvairovė – nuo mineralų iki gyvųjų formų – yra grįsta ta pačia sandara, tuo pačiu vieniu, tik skirtingai persidėliojusiomis dalelėmis. Gebėjimas įsijausti į emocinį, atmosferišką vienį persmelkia visus J. Rancevienės darbus.“
Antroji parodos dalis, kurioje yra pristatomi magiški A. Rancevo sukurti juvelyrikos kūriniai, atskleidžia mineraluose ir brangakmeniuose glūdinčios gyvybės grožį. Arvydas kuria papuošalus iš aukso, sidabro, žalvario, vario, titano, platinos, jungdamas juos su įvairiais brangiaisiais ir pusbrangiais akmenimis. Įkvėpimo semiasi iš gamtos, mitologijos, fantasy stiliaus literatūros ir meno. Menotyrininkė Vilma Kilinskienė įžvelgia juvelyro kūrybai būdingą neoromantinę estetiką, spontanišką intuityvumą, laisvą meninę formą, transcendentinę pasaulėjautą.
„Namie aš Arvydą Merlinu vadinu, nes jo kūriniai ne tik abipusiai, t.y., – abi pusės yra dekoruotos kaip skulptūros, – apie vyro kurtus papuošalus pasakoja Jurgita. – Kaip gyvastis tie jo kūriniai, kaip burtas. Arvydas parenka akmenis ir taip suraizgo papuošalą, kad aš visada imu tyrinėti ir klausinėti, kas ką reiškia, bet jis visada atsako į visus mano klausimus. Čia iš vidaus ta jo magija – prigimtinė.“
„Neretai A. Rancevo kurti papuošalai atlieka ir talismano, amuleto funkciją. Visi autoriaus kūriniai vienetiniai. Juose dera prabangi elegancija, turtinga ornamentinė gama, fantastiniai motyvai ir užburianti plastika, – Arvydo juvelyriką vertina V. Kilinskienė. – Nors juvelyras teigia labiausiai save, kaip kūrėją, atskleidžiantis autoriniuose sumanymuose, tačiau kuria ir iš anksto užsakytus išskirtinius papuošalus, pabrėžiančius užsakovo individualumą.“
„Tikimės, kad Arvydo juvelyrikos kūrinių vitrinos sulauks daug dėmesio. Fotografė Rasa Kuzmauskaitė ir modelis Kamilė Puidokaitė specialiai sukūrė fotografijų ciklą, pagal mūsų idėją – gamtos stichijoje, – pasakoja Jurgita. – Į Strasbūrą vežame ir fotografijas – jos bus užsklandų sienelė vitrinose, kuriose Arvydas eksponuos kūrinius. Ir tai dar ne viskas – iš pajūrio atkeliavo akmenys, kuriuos surinko ir atsiuntė mums rašytoja Ugnė Barauskaitė, o kūrėjas Eglūnas Židonis iš Labanoro pelkių ir ežerų surinko išskirtinius medžio gabalus– ant jų tvirtinsime papuošalų ekspoziciją. Vitrinos bus padengtos retinto lino drobėmis, visuma sukurs ežero pakrantės jauseną, nes vitrinos gana gilios ir jų šonai veidrodiniai. Taigi vaizdas dauginsis ir sukurs iliuziją, kad matai ežero pakrantėje išdėliotus kūrinius. O vėjo, saulės, ir emocijų suteiks fotografijų nuotaika…“
Kelias dešimtis kūrinių į automobilį susipakavę ir dviese per Europą į Prancūziją keliaujantys menininkai sako, kad į Strasbūrą jie veža tai, ką kuria, kuo gyvena, kaip gyvena ir kaip jaučia: „Abu labai džiaugiamės, kad galėsime save parodyti. Ne kitokius, ne pritaikytus – juk ne į mugę, kurioje bus Lietuvos stendas ir mes jam atstovausime, važiuojame. Mes atstovaujame sau ir savo kūrybai, bet, žinoma, esame lietuviai, tad Lietuva per mus kalba – per mus Lietuva atkeliaus į Strasbūrą. Su visa savo energija ir magija.“
Dailės kūrinių eksponavimo Europos Taryboje tradicija siekia 1971 metus, kada buvo įkurtas Europos Tarybos menų klubas „Amicale“, kuris iki šiol pristatė visame pasaulyje žinomus menininkus – Philippe Icher, Michael Ferwagner, Jean-Paul Herment, Michelle Fleck, Tassie Russel, Ivan Good, Magalie Ors ir kt. Rūmuose pristatomi lietuvių menininkų darbai į šį ratą įsilies aiškiu ir savitu kūrybos identitetu – ne veltui parodai pavadinti pasirinktas magiškas žodis „YΓΙΘΑ“ (YGITHA) atkartoja Jurgitos Rancevienės vardą, o visas regimąsias formas vienijančią struktūrą perteikia A. Rancevo juvelyrikos darbai.
Lietuviško magiškojo pasaulio energijos Europos Tarybos rūmų lankytojai Jurgitos ir Arvydo Rancevų parodoje Strasbūre galės semtis iki lapkričio 24 d. Menininkų iš Lietuvos parodos koordinatorė yra Europos Tarybos menų klubo „Amicale“ narė, ilgametė organizacijos darbuotoja Jurgita Urbonaitė. Spalio 30-ąją parodos atidaryme ketina dalyvauti Prancūzijos, Lietuvos, Latvijos, Serbijos, Armėnijos, San Marino ir kitų šalių ambasadoriai.
