„Tikriausiai dabar ji galėtų vadovauti bet kokiam orkestrui, bet šiuo metu ji nenori nė vieno iš jų. M. Gražinytė-Tyla kilusi iš muzikų šeimos, o Vilnius – Lietuvos sostinė, jos gimtasis miestas. M. Gražinytė-Tyla augina tris mažus vaikus (4, 2 ir keturių mėnesių), keliauja su jais kartu. Kalbant apie Birmingamo orkestrą, šeimos idėja čia būtent ir atsiskleidžia, – apima jos požiūrį į tradicijas, tai, kaip ji vadovauja“, – rašo M. Swedas.
Dirigentė, sugebanti įveikti laiką
Apibūdindamas M. Gražinytės-Tylos profesinį kelią, kritikas pažymėjo, kad ji daro tai, ką ir turi daryti dirigentas – „įveikia laiką su laukiamu ir reikalingu aštrumu“.
„Dirigentė taip pat formuoja laiką, kiekvieną frazę lipdydama taip, tarsi dirbtų su išlydytu švinu. Kai ji laukinė, ji yra... labai laukinė, įskaitant ir orkestrą. Kai ji rami, muzika teka kaip upė, kryptingai, palikdama tvyrantį tylios baimės įspūdį. Ji skiria reikiamą dėmesį instrumentiniam balansui“, – atsiliepė kritikas, įkvėptas talento.
Pasak jo, kiekvieną akimirką, ir jos koncertų metu su Birmingamo miesto simfoniniu orkestru Renée ir Henry Segerstrom koncertų salėje Kosta Mesoje ir Walt Disney koncertų salėje M. Gražinytė-Tyla „demonstravo rūpestį garso tekstūrai ir galiai“.
„Išskirtinis klarneto solo, atskleidžiantis asmeninio susižavėjimo akimirką, dangiška styginių sekcija, užpildanti koncertų salę, kuri primena katedrą, pripildytą pagarbaus bendruomeninio dvasingumo... Perkusija tiesiog pribloškia. M. Gražinytė-Tyla nėra vienintelė, galinti tai padaryti, nors ji yra viena iš geriausių. Nuo tada, kai pirmą kartą ją pamatėme, ji 2014 m. debiutavo „Hollywood Bowl“ turnyre, ką tik buvo paskirta Los Andželo filharmonijos dirigento padėjėja, jau tuomet ji pademonstravo įtaigų pasitikėjimą savimi, aiškų tikslą ir dalinosi didžiulio džiaugsmo jausmu. Jai buvo 28 metai. Vos po dvejų metų ji tapo Birmingamo orkestro muzikos direktore, prisijungdama prie trijų ankstesnių vadovų – Simono Rattle, Sakari Oramo ir Andrio Nelsono“, – tęsė M. Swedas.
Turas po JAV buvo suplanuotas dar 2020-aisiais
Birmingamas M. Gražinytę-Tylą, anot kritiko, pavertė žvaigžde. Tačiau, kaip pažymi jis, tai jau šeštasis ir paskutinis jos sezonas su orkestru: „Praėjusiais metais ji pasitraukė iš muzikos direktorės pareigų, tačiau tapo pagrindine viešnia, diriguojančia 2022–23 m.“
Muzikos kritikas neslėpė susižavėjimo lietuvių dirigente: „Nors yra smulkutė, bet ant scenos atrodo taip, tarsi ji ištiesusi ranką galėtų paliesti bet kurį muzikantą, nesvarbu, kad ir kiek nutolę scenoje nuo jos. Dirigentės gestai – jaudinantys, išraiškingi ir platūs, tarsi neprisidedantys prie garso kūrimo, bet siekiantys apkabinti tuos, kurie tai daro.“
Muzikos kritiko žiniomis, M. Gražinytės-Tylos turas po JAV buvo suplanuotas dar 2020 m., Birmingamo orkestro šimtmečio šventės proga, dar prieš prasidedant pandemijai.
Nepaisant to, kad nuo reikšmingos datos praėjo keleri metai, M. Gražinytė-Tyla, anot M. Swedo, pagerbė vieną svarbiausių Didžiosios Britanijos ansamblių, padovanojo dar vieną jubiliejaus paminėjimą.
M. Swedas atkreipė dėmesį į sutapimą – šiemet minimos 150-osios žymaus britų kompozitoriaus Ralpho Vaughano-Williamso gimimo metinės, kuris Birmingamo orkestrui dirigavo per patį jo pirmąjį sezoną.
Kritikas prisipažino kiek nustebęs, kad R. Vaughano-Williamso populiarus giesmių rinkinys „Fantasia on a Theme of Thomas Tallis“ buvo atliktas ir Segerstrome, ir Walt Disney koncertų salėje, tačiau apie šią progą, kad ir kaip būtų keista – nebuvo užsiminta.
Gamtos jėga, sutikusi Motiną Gamtą
Abi programos baigėsi Claude Debussy kūriniu „La Mer“. Tačiau Segerstrome M. Gražinyte-Tyla į programą įtraukė ir lenkų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo „Jewish Rhapsody“.
„Stengdamasi, kad kiekviena orkestro akimirka būtų svarbi, M. Gražinytė-Tyla prieštaringai nutolsta nuo „La Mer“, tačiau ji niekada nėra mažiau elegantiška savo gestais. Debussy jausmingas bangų žaismas ir vėjo dialogas su jūra – įgavo klimato kaitos pokyčių aurą. Tačiau garsiau nei stulbinanti kulminacija, garsiau nei bet kuris kitas girdėtas Debussy kūrinys – skambėjo dirigentė, kuri yra gamtos jėga, sutikusi Motiną Gamtą“, – poetiškai apibūdino M. Swedas.
Tačiau tai, kas iš tikrųjų Gražinytę-Tylą skiria nuo daugelio kitų muzikantų, anot kritiko, yra jos pačios gamta.
„Muziką ir šeimą ji iškelia aukščiau už karjerą. Nors dirigentė tikino dabar galinti atsiduoti tik vienai šeimai, tačiau ji tuo pat metu vis dar sugeba savaip kurti ir muziką.
„Kažkuriuo momentu, – šypsodamasi sakė ji, prieš sugrįždama namo pas savo kūdikį, kartu ketindama pasiruošti ir koncertui. Galbūt ji turės dar ir kitą šeimą – turiu omenyje orkestrą“, – laukė sugrįžtant M. Swedas.