Interaktyvi paroda į Lietuvą atkeliavo iš Kosto Kotsano senovės Graikijos technikos muziejaus, veikiančio Atėnuose, Heraklione (Kretoje), istorinėje Olimpijoje ir Katakolo uoste.
Parodoje atgaivinama apie 350 nepaprastų senovės graikų išradimų, pristatomi jų funkciniai modeliai (nuo Filono tarnaitės roboto iki Herono kino, nuo automatinio Ktesibijaus laikrodžio iki analoginio Antikiteros kompiuterio). Kolekcija kurta ilgai ir intensyviai studijuojant senovės graikų, lotynų ir arabų literatūrą, vazų tapybą ir net mažiausius aktualius archeologinius radinius. Paroda siekiama parodyti, kad senovės graikų technologijos prieš pat senovės pasaulio pabaigą buvo stulbinančiai panašios į mūsų šiuolaikinių technologijų pradžią. Šis nepakeičiamas palikimas iki šiol yra pagrindinis šiuolaikinių technologijų elementas.
Senovės graikai skyrė didelį dėmesį laikui, ypač analizuojant ar laikas yra atrastas, ar išrastas konstruktas, ir kaip galima jį matuoti. Bandydami įminti šias mįsles, senovės graikai sukūrė laikrodžių kolekciją, kuriai buvo būdinga įvairovė, estetika ir neribota vaizduotė. Beveik visose senovės civilizacijose diena buvo laikotarpis nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Ji buvo padalinta į 12 valandų, kurių trukmė kisdavo atsižvelgiant į per metus kintantį dienos ilgį. Senoviniai laikrodžiai nurodydavo ne tik dienos laiką, bet ir funkcionuodavo kaip kalendoriai.
Parodoje pristatomas pirmasis žadintuvas žmonijos istorijoje – hidraulinis Platono žadintuvas, sukonstruotas dar 4-5 a. pr. Kr. Per čiaupą iš aukštesnio keraminio indo vanduo bėgdavo į žemesnį. Kai antrasis indas būdavo pilnas, nustatytu metu (pavyzdžiui po 7 valandų), jis greit išbėgdavo į kitą hermetišką indą. Dėl vandens bėgimo greičio ir konstrukcijos, bėgantis vanduo priversdavo su slėgiu pasišalinti orą, taip pradėdamas švilpti.
Dar vienas eksponatas, – Sferinė Ptolemajaus astroliabija – arba senovės graikų GPS. Sukurtas 1 a. po Kr., šis astronominis prietaisas buvo skirtas vaizduoti dangaus sferą ir naudotas iš bet kurios Žemės vietos stebimų žvaigždžių ilgumai ir platumai nustatyti. Taip pat, mechanizmu galima matuoti atstumą tarp Saulės ir Mėnulio. Tai unikalus astronominis prietaisas, sudarytas iš septinių koncentriškų žiedų. Kiekvienas žiedas nurodo skirtingus parametrus: nuo Žemės pasvirimo kampo iki kasdieninio dangaus sferos sukimosi.
Parodoje eksponuojamas ir maisto aparatų protėvis. Jį senovės graikai naudojo norėdami gauti šventyklos vandens. Automatinis mechanizmas suveikdavo tik įmetus monetą. Nusvėrusi tam tikrą svarmenį, moneta atverdavo vamzdelį iš kurio bėgdavo vanduo. Tokiu būdu žmogus į taurę galėjo prisipilti švęsto ir švaraus vandens.
Viena parodos dalis skirta antikos žaidimams, kurie vėliau paplito visoje Europoje, ypač tarp vikingų. Kai kurie iš jų populiariais Skandinavijos šalyse išliko iki šiol. Senovės Graikijoje žaidimas antikoje buvo socialumo, integracijos miesto bendruomenėje išraiška, kurioje kiekvieną pilietį simbolizavo žaidimo figūra. Vienas iš tokių žaidimų yra iki šiandien gerai žinomas „Polis“.
Paroda aktuali ne tik inžinieriams. Senovėje sukurti išradimai ir toliau daro įtaką visuomenei ir gerina žmonijos gyvenimo kokybę. Viso, per parodos lankymo laikotarpį interaktyviuose eksponatuose buvo sunaudota 10 kilogramų smėlio ir 40 litrų vandens. Praktiniai eksperimentai pritaikyti įvairiai auditorijai, įskaitant moksleivius nuo 5 kl.
Parodos kūrėjas Konstantinos Kotsanas studijavo Mechanikos inžinerijos katedroje Patrų politechnikos universitete. Savo gyvenimą K. Kotsanas paskyrė senovės graikų kultūros, ypač senovės graikų technologijų, tyrimams. Nemažai jo studijų ir rekonstrukcijų, susijusių su senovės graikų technologijomis, sėkmingai pristatytos tarptautinėse konferencijose.
Paroda eksponuojama Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2, Vilnius.
Parodos lankymo kaina: muziejaus lankytojo bilietais + 3,5 eur.
Data: iki gruodžio 16 dienos.
