J. Kazakevičiūtė pasakojo, kad kūrybinės kelionės pradžioje jai labiau rūpėjo save atskleisti per laukinę moterį, motiną, kūrėją.
Kartais su draugėmis J. Kazakevičiūtė renkasi giedoti sutartinių ir kitų širdžiai mielų dainų. „Pasikartojantys ritmai tarsi sujungia mus su visata. Iš dainų labiausiai mane svaigina Petro Zalansko giedotas Stadalėlis, slaunasai (maloningas) medelis... Lietuvių senosiose dainose užkoduotas pasaulio modelis, betarpiškas gamtos ir žmogaus ryšys, medžių sužmoginimas, tai yra tai, ką noriu perteikti ir savo kūriniuose“, – pažymėjo ji.
Menininkė tikino, kad vaikščiodama miško takais nepaliaujanti žavėtis gamtos kitimu skirtingais metų laikais.
Tekstilinės skulptūros iš ciklo „Pojūčių medžiai“ ir kaleidoskopiniai miško atspaudai ant drobių, kurios yra lyg kilimai ar staltiesės, lyg gyvybe šnibždanti miško paklotė, J. Kazakevičiūtės teigimu, tampa artima išraiškos priemone, sujungiančia pojūčius į visumą ir kviečianti įsilieti į bendrą vaizdą, pajusti save visumos dalele.
J. Kazakevičiūtė gimė Druskininkuose, ten pat gyvena ir dirba. 2000 metais baigė tekstilės specialybės bakalauro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje, 2002 metais įgyjo menų magistro laipsnį.
Kuria objektus, minkštąsias skulptūras ir instaliacijas. Svarbiausios parodos: 2011 m. “Miniartextil à Montrouge” Paryžius, Prancūzija; 2010 m. „Miniartextilcomo“ Como ir Venecija, Italija.
2009 m. ir 2010 m. „Nord ART“ KIC, Budelsdorf, Vokietija; 2010 m. „Globalinė intriga“ 3-ioje Europos tekstilės ir taikomojo meno trienalė „Tradicijos ir Inovacijos“ Rygos dekoratyviojo meno ir dizaino muziejus;
2009 m. tarptautinė Kauno bienalė „Gyvas požiūris“ Textile 09.