Koncerto pradžioje simboliškai nuskambės Bacho mokytojo Georgo Böhmo Preliudas C-dur. Nors Bacho sūnūs ir bandė paneigti, kad jų tėvas turėjo vargonų mokytoją, šiuolaikiniai Bacho tyrinėtojai neabejoja, kad mokydamasis lotyniškoje mokykloje Lüneburge, Bachas mokėsi vargonavimo paslapčių iš Böhmo. Šiame kūrinyje Böhmas sukūrė ypatingai sudėtingą solinę pedalinę partiją. Matyt pasimokęs iš jo, šią tendenciją pratęsė ir jaunasis Johanas Sebastianas.

Koncerte taip pat išgirsime vieną gražiausių Bacho arijų „Schafe können sicher weiden“ arba „Avys gali ramiai ganytis“ iš kantatos „Was mir behagt, ist nur die muntre Jagd“, BWV 208. Šioje vargonų transkripcijoje soprano partiją perims melodingasis obojaus registras, o nuostabųjį ritornello grožį paryškins fleitų balsai.

Viena iš giliausią įtaką padariusių asmenybių Bacho gyvenime buvo Hamburgo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas Johanas Adamas Reinckenas. Jie per savo gyvenimą tikrai buvo susitikę du kartus. Pirmą kartą Bachas stebėjo Reinckeną atliekant garsiąją choralinę fantaziją „An Wasserflüssen Babylon“, o kitą kartą pats Johanas Sebastianas improvizavo Reinckenui šio choralo tema. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Reinckenui Bacho improvizacija paliko didžiulį įspūdį.

Šių dviejų iškilių menininkų susitikimams pagerbti programoje nuskambės Reinckeno choralinė fantazija „Was kann uns kommen an für Not“ bei Bacho choralinis preliudas „An Wasserflüssen Babylon“, BWV 653. Fantazijoje Reinckenas beveik iki maksimumo išnaudoja vargonų diapazoną bei vargonininko koordinacijos galimybes. Bachas grakščiai ornamentuotą choralo temą patikės tenoro balsui, kuri šiame koncerte bus atliekama Trompete registru.

Visiems klausytojams širdis suvirpins švelnusis Bacho choralinis preliudas „O Mensch, bewein dein Sünde gross“, BWV 622 arba „Žmogau, apverk savo didžiąją kaltę“. Švelni ornamentuota melodija soprane leis klausytojams pamąstyti apie Gavėnios laiką.

Neabejotinai viena iš didžiausių įtakų Bacho gyvenime buvo Dieterichas Buxtehude, garsusis Liubeko Šv. Marijos bažnyčios vargonininkas. Mažai yra žmonių dar negirdėjusių istorijos apie tai, kaip jaunasis Bachas pėsčiomis keliavo į Liubeką išgirsti Buxtehudės grojimo ir iš jo pasimokyti. Visiems žinoma ir tai, kad užsibuvęs per ilgai, Bachas turėjo didelių nemalonumų su savo darbdaviais. Buxtehudės tokatoje d-moll, BuxWV 155 išgirsime tikrą muzikinę dramą: greitus virtuozinius pasažus, griausmingus akordus, grakščius kontrapunktinius epizodus. Šiuos elementus, tik dar labiau išplėtotus ir ištobulintus, klausytojai išgirs ir paskutiniame koncerto kūrinyje - Bacho tokatoje ir fugoje C-dur, BWV 566a. Galinga pabaiga C-dur tonacijoje primins pirmąjį koncerto kūrinį ir sudarys tarsi išbaigtą barokinės muzikos arką.

Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, Vilniaus vargonų dirbtuvės pastatytais didžiausiais Lietuvos vargonais (1983-2000). Šiuos vargonus 2024 m. renovavo Ugalės vargonų dirbtuvės meistrai iš Latvijos. Vargonų muzikos mylėtojai yra kviečiami pasigėrėti šio instrumento grožiu ir itin plačiomis galimybėmis bei pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus čia.

Įėjimas nemokamas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)
Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės