„Kiekvienas menininkas patiria įspūdžius, kurie virsta vaizdais ar formomis, – teigia šio plenero kuratorė ir dalyvė Lena Chvičija, – o kiekviena nauja vieta gali tapti net tik įkvėpimu, bet ir sukrėsti grožiu bei architektūriniu paveldu, ypač tuos, kurie atvyksta pirmą kartą. Trys menininkai, kuriuos subūriau, nėra tie tikrieji pleneristai, kuriuos galėtume įsivaizduoti su molbertu atvirame ore tapančius peizažus. Tai menininkai, kurie kuria užsidarę dirbtuvėse, tačiau natūros, peizažo akistatoje jie natūraliai persiima vaizdu ir savotiškai jį transformuoja savo paveiksluose. Kiekvienam iš jų turi būti prasmė, metafora, poetinė pagava. Vieta, kurioje praleidome 12 dienų – Estavayer-le-Lac miestelis (nuo sostinės Berno esantis beveik pusšimčio kilometrų atstumu) – yra kupina istorinių paminklų, siaurų gatvelių: kylančių aukštyn, sukančių žemyn, staigiai kylančių net virš stogų. Senoviški langai ir durys, jų grožis... Spalio mėnesio augalų spalvų gausa gniaužė kvapą. Klajojome vakarais po pasakišką stebuklą, išvaikščiojome tamsias ir apšviestas gatves, ėjome aplink miestą, jautėme jo didybę įeidami pro įtvirtinimų vartų arką. Tai kuo tikriausias rožių miestas su pilimi ir katedra, o viską stelbia rožės, jos ypatingomis konstrukcijomis tvirtinamos prie pastatų sienų... Ši vieta, pilna rožių, taip pat levandų, mane įkvėpė ir atgimė spalvomis mano abstrakcijose“.
Aistė Gabrielė Černiūtė sukūrė triptiką, dedikuotą Šveicarijos ežerų augalui, vėdryninių šeimos augalų genties atstovui, lotynišku pavadinimu Ranunculus aquatilis. „Paskutiniu metu mano pagrindiniai kūrybos įkvėpėjai yra augalai, todėl atradusi šį egzempliorių, tokį svarbų Šveicarijos ežerams, labai apsidžiaugiau. Tai smulki gėlelė, gaminanti deguonį. Kilo idėja ją vaizduoti didesnę nei žmogų, o žmones – kaip tuos svarbiausius kvėpuotojus, įkomponuoti juos žiedų viduryje ir natūraliai sujungti kaip į giminės medį augalo stiebais – nes juk visi esame sujungti išlikimo būtinybės, – sako autorė ir tęsia, – Miestelis pasitiko rudeninėmis spalvomis, miglomis, šilta dulksna, lietumi ir saule. Gyvenome čia apsupti senovinės miesto sienos, vaikščiojome tarp XII–XV amžių gyvenamųjų namų ir bažnyčių <...>. Įsijausdama į plenerines vietovės nuotaikas, stengiausi pagauti miglos, ežero ir senovinės miesto sienos spalvinius niuansus, ypač – viską pramušantį medžių ir vijoklių rudeninį raudonį“.
Autorine technika kuriantis menininkas Linas Liandzbergis pasakojo: „Savo darbuose norėjau perteikti konkrečių vietų ir emocijų junginius. Fiksavau Nešatelio ežero pakrantę, rožėmis puoštus pastatus, viduramžiškos dvasios kupini miestelio vaizdai man jungėsi su nūdienos elementais – karo nuojautomis, nuomonių skirtumais, agresyvesniais emocijų pliūpsniais.“
Andrius Miežis, menininkas iš Kretingos, įpratęs prie Baltijos jūros galybės ir grožio, daug laiko praleido prie ežero, sukurdamas siurrealistinę kompoziciją „ Dvi galvos prie Estavayer-le-Lac miestelio ežero.“ „Man labai patinka kalnų apsuptyje esanti erdvė. Šis pleneras buvo puikus asmeninis laikas“, – prisipažįsta menininkas.
Plenero metu dalyviai lankėsi Berno mieste, aplankė žymaus šveicarų menininko-modernisto Paulio Klee meno muziejaus centrą.
Spalio 17 dieną, parodos pristatymo metu Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos Konfederacijoje patalpose, Berne, plenero dalyvius sveikino ambasadorius Darius Jonas Semaška, vildamasis, kad pavyks tęsti šio plenero idėją. Renginyje taip pat dalyvavo Australijos ambasados Šveicarijoje atstovai, svečiai iš įvairių šalyje veikiančių įmonių.
Paroda veiks iki spalio pabaigos.
