Švelnūs, apsukrūs, bet kartu ir pavojingi moterų pasipriešinimo būdai paskatino menininkę J. Vaitkutę ieškoti neįprastos formos ir priemonių dermės – šaunamąjį ginklą ji pavaizdavo panaudodama... moteriškus plaukus.
„Kasa, kaip švelnumo atributas, čia įgauna ryžto ir drąsos simbolikos. Instaliacijoje švelnumas susijungia su šaltuoju ginklu ir tampa ta pačia kryptimi veikiančiu kūnu. Kovojančios moterys ne visada kovojo ginklais, bet visi moterų kovos būdai siekė pergalių, kokių siekė ir naudojantys įprastus ginklus“ – teigia J. Vaitkutė.
Menininkės pasirinkta instaliacijos medžiaga nėra atsitiktinė – parodą rengę kuratoriai istoriniuose šaltiniuose rado net kelias skirtingas užuominas į moteriškus plaukus, kurie – vienaip ar kitaip – paliko savo žymę skaudžiuose XX amžiaus Lietuvos įvykiuose.
„Skaudžiausią istoriją išgirdome iš Irenos Grigaitytės, tapusios savo tėvų sodyboje buvusio partizanų bunkerio sunaikinimo operacijos liudininke: žuvusią partizanę Izabelę Vilimaitę-Stirną okupantai užkasė žvyrduobėje netoli Raseinių, o eidami pro šalį žmonės pamatė kyšančius plaukus ir iš jų pažino, kad tai Stirna. Rašytiniuose šaltiniuose šio fakto neaptikome, tačiau neatmestina, kad ši sakytinė istorija iš tiesų galėjo nutikti. Neabejotina tai, jog dramatiškai pasibaigusi šios partizanės kova paliko ryškų įspaudą ir tapo legendomis nuėjusia istorija“ – pasakoja viena parodos kuratorių, Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė.
Istorikai mini, jog moteriškos kasos buvo ir kovos priemonė – partizanų ryšininkės kai kurias žinutes įsipindavo į savo kasą ir šitaip jas slapta pergabendavo.
Atidarymo vakarą – meninės interpretacijos kovotoJOMS
Atvykusių į šios instaliacijos pristatymo vakarą, kuris vyks 2022 m. liepos 29 d. 19 val. 30 min. Istorijų namuose, lauks ir kitų moterų menininkių interpretacijos, skirtos kovotoJOMS.
Šokio menininkė Sigita Juraškaitė per nepasiduodantį fizinį kūną žada priminti moterų kovotojų ryžtingumą, išradingumą ir įvairumą: „Jos suvokė riziką ir galimas pasekmes, tačiau tarsi deguonies troško laisvės. Ar ne tai ir nulėmė nenustojančią jų kovos jėgą?“
Kurti intensyvų kovojančios moters portretą menininkei padės atlikėja didžėjė Sandra Gemayel, garsių Vilniaus ir Kauno klubų rezidentė, kurios garso spalvų paletė liejasi nuo downtempo iki dark disco muzikinių žanrų.
Pristatymas nemokamas ir atviras visiems, o J. Vaitkutės instaliaciją „Švelnus ginklas“ Istorijų namuose bus galima apžiūrėti nemokamai iki gruodžio 4 dienos.