Praėjusių metų rugsėjo 11 d. Seulo fotografijos muziejuje (P. Korėja) ši paroda buvo pristatyta pirmąjį kartą. Anot parodos kuratorių Ugnės Marijos Makauskaitės ir Justinos Augustytės, ekspozicija siekiama supažindinti regiono žiūrovus ne tik su fotografijos, bet ir Lietuvos istorijos raida. „Dėl šios priežasties išskyrėme identitetą kaip pagrindinį parodos aspektą, kuris gali būti vienas iš įrankių norint perskaityti pasirinktų menininkų kūrybą. Pati paroda sudaryta iš trijų dalių, atskleidžiančių tapatybės raišką fotografijoje skirtingais laikotarpiais. Nors chronologinės ribos čia labiau punktyrinės, tačiau kiekvienoje dalyje apžvelgiami pagrindiniai kiekvieno etapo aspektai“, – pasakoja kuratorės.

Pirmąją parodos dalį sudaro sovietmečiu aktyviausiai veikusių menininkų, kūryboje plėtojusių humanizmo estetiką, fotografijos. Antrojoje dalyje pristatoma fotografų karta, debiutavusi maždaug devintajame dešimtmetyje, savo kūryboje nagrinėjusi kompleksiškus individo ir visuomenės santykius, abejojusi žmogiškosios tapatybės vientisumu. Trečiąją parodos dalį sudaro darbai, sukurti jau po 2000 m. Tai kūriniai, skirtingomis formomis analizuojantys įvairius dabarties procesus ir jos ryšius su praeitimi, nesiekiantys objektyvaus dokumentavimo, o priešingai – dažnai pasiūlantys daugiau klausimų, negu pateikiantys atsakymų. Įvairių kartų menininkų – nuo klasikų iki jaunųjų kūrėjų – kūrybą pristatančioje parodoje atsiskleidžia fotografijos raiškos ir temų kaita, lydėjusi svarbius visuomenės ir kultūros virsmus bei išreiškusi kūrybinės ir asmeninės laisvės siekius.

Paroda iš Taivano nacionalinio dailės muziejaus Taičungo mieste rugsėjį keliaus į Nacionalinį fotografijos ir vaizdo centrą Taipėjuje. Lietuvos fotografijos ekspozicijomis šiose svarbiausiose Taivano vizualiojo meno institucijose tikimasi ne tik plačiai pristatyti Lietuvos menininkų kūrybą, bet ir sustiprinti šalių kultūrinius ryšius, paskatinti bendrus projektus. „Viliuosi, kad susitikimas su Lietuvos fotografija atviriems ir empatiškiems Taivano meno mėgėjams bus praturtinanti, pamokanti ir maloni patirtis, įkvėpsianti ilgalaikį mūsų bendradarbiavimą“, – teigia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Parodoje eksponuojami Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko, Aleksandro Macijausko, Algimanto Kunčiaus, Vito Luckaus, Romualdo Požerskio, Rimaldo Vikšraičio, Vaclovo Strauko, Romo Juškelio, Virgilijaus Šontos, Violetos Bubelytės, Gintauto Trimako, Algirdo Šeškaus, Remigijaus Treigio, Alfonso Budvyčio, Gintaro Zinkevičiaus, Lauros Garbštienės, Akvilės Anglickaitės, Dovilės Dagienės, Tado Kazakevičiaus ir Geistės Kinčinaitytės fotografijų skaitmeniniai atspaudai. Didžioji dalis ekspozicijoje pristatomų fotografijų saugomos Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fotografijos rinkinyje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją