Ko, būdamas karantine, ilgitės labiausiai?
Ilgiuosi kūno judrumo, norisi keisti savo buvimo vietą fizinėje erdvėje dažniau. Perėjimas prie nuotolinio dėstymo verčia daug laiko praleisti prie kompiuterio – tai man nepatinka. Trūksta susitikimų su draugais ir studentais, bandome juos rengti virtualiai, tačiau tai tarsi natūralių maisto produktų pakaitalai – skonis panašus, o maistinių medžiagų beveik nėra.
Kaip karantinas pakeitė jūsų darbotvarkę?
Darbotvarkės iš esmės nepakeitė, tačiau ją papildė begale virtualaus bendravimo ir susirašinėjimo, kurio anksčiau vengdavau. Kartą atskaičiau valandos trukmės paskaitą su video demonstracija kaip pasidaryti dažų tapybai, bet paaiškėjo, kad ji nebuvo transliuojama, teko tai daryti dar kartą. Kokia studentų reakcija į pamokymus, dažnai tenka spėlioti iš jų vardo, parašyto juodame ekrane... Po darbo dienos jaučiuosi tarsi labai daug dirbęs, tačiau nesu tikras, ar ką nors nuveikiau.
Paaukoję medikams ar medicinos įstaigoms 400 Eur iniciatyvos „Menas be karūnos“ puslapyje gali išsirinkti vieną iš jūsų dovanojamų kūrinių. Kodėl nusprendėte prisijungti prie šios iniciatyvos?
Prisijungti nusprendžiau, nes vyravo visuomenės gąsdinimo tendencijos, norisi palaikyti tuos, kurie dirba, o ne kelia sumaištį. Draudimai ir ribojimai, mano nuomone, problemas gali tik sulėtinti arba atidėti, o ne išspręsti. Norėjosi padėti žmonėms, kurie tiekia medikams reikalingus įrankius, medžiagas ir geras žinias.
Matuotis karūną ir kilmingumą bandote ir savo kūryboje. Esate numatęs solidžių parodų šiais metais. Gal galėtumėte atskleisti savo planus? Ar nebus tiems planams pakišęs koją karantinas?
Šiais metais mano bendravardžiui Lenkijos karaliui ir LDK kunigaikščiui Žygimantui Augustui sukanka 500 metų, ketinu pasveikinti jį asmeniškai surengdamas jam dedikuotas parodas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tai projektas, kuriam ruošiausi nuo 2013 metų. Su „Artseria“ leidykla esame parengę knygą „Žygimantui Augustui“, tikimės ją išleisti iki šio asmens gimtadienio rugpjūčio 1-ąją dieną, tačiau nežinia, ar karantinas nesutrukdys gauti pakankamai lėšų.
Bet kokiu atveju šios šventės praleisti negalėsiu. Teks viską daryti, kad karalius nebūtų nuviltas.
Pasidalinkite patarimais su skaitytojais, ką įdomaus nuveikti namie, kad laikas karantine neprailgtų?
Nesijaučiu galintis kitiems patarinėti, tačiau karantinas suteikė progą daugiau laiko praleisti su šeimos nariais, galima išmokti labiau toleruoti skirtingus jų pomėgius, prisitaikyti vienam prie kito. Valgio gamyba taip pat tapo žymiai aktualesnė. Kam pavyksta tai padaryti – didžiuokitės, nes aš vis tiek neatradau tam laiko.
Ką, visų pirma, planuojate nuveikti karantinui pasibaigus?
Bandysiu susitikti su draugais ir nedraugais fizinėje erdvėje. Norėčiau nuvažiuoti paburiuoti burlente, nebijodamas paduoti rankos kolegoms ant kranto, sportuoti nebe vienas miške, bėgioti be kaukės. Žinoma, po karantino labai pasigesiu ir tuščio, ramaus miesto.
