Pirmąjį skaitymą, vyksiantį lapkričio 12 d., režisuos Rokas Lažaunykas. „Perskaitęs pjesę jaučiausi pričiuptas savo itin asmeniškame generuojamų idėjų, temų, o taip pat ir nutylėjimų, gal net paslapčių pasauly. Turiu omeny, kad kūrinyje daug kartų įvardinta tai, ką nešiojuosi su savimi. Pjesėje akistata su trauma atskleidžia universalų, tačiau sugedusį svajonės mechanizmą“, – apie Mathieu Tulissio Gabardo pjesę „Footboys’ Club Split’86“ sako jaunasis režisierius.
„Footboys’ Club Split’86“ yra autobiografinis ir dokumentinis tekstas apie jaunuolių futbolo treniruočių stovyklas. Pjesė pasakoja apie berniuką futbolininką, apie žaidimo malonumą, apie buvimo komandos dalimi teikiamą džiaugsmą, taip pat apie tamsiąją pusę – fizinį išnaudojimą, netinkamą trenerių elgesį, atsiskyrimą.
Lapkričio 13 d., trečiadienį, vyks Rébeccos Chaillon pjesės „Juodas geismų žemėlapis“ skaitymas, kurį režisuos Gytis Ivanauskas. Kūrinyje nagrinėjamas juodaodžių moterų geismas ir tai, kaip jis yra formuojamas paradoksalių draudimų ir klišių: hiperseksualumo, kūno egzotizavimo, laukinių ir infantilių fantazijų.
Gytis Ivanauskas pasakoja, kad ši pjesė jo rankose pirmiausiai atsidūrė kaip aktoriaus, ne režisieriaus, nes gavo pasiūlymą ją skaityti: „Jau tada man tai pasirodė labai įdomi medžiaga, o kai buvau pakviestas režisuoti, pasidarė dar įdomiau – supratau, kad ją gali vaidinti ir vienas aktorius ir penkiolika. Kūrinys tamsus, kaip rodo ir pavadinimas, bet kai kurias scenas man norėjosi išspręsti šviesiai, kad tas tekstas dar geriau suskambėtų. Mano misija – kad publika išgirstų tekstą. Tai man svarbiausia, nes tekstas labai gražus ir labai įdomus. Jame yra labai paaiškinimų, ką reiškia vienas ar kitas žodis ar terminas ir aš juos visus paliksiu, siekdamas, kad žiūrovams viskas būtų aišku ir įdomu.“
Ne vieną pjesę „Versmėje“ pats skaitęs LNDT aktorius Gediminas Rimeika, šįkart imasi režisuoti Sonios Chiambretto kūrinio „Policijos!“, bylojančio apie policijos smurtą ir kvestionuojančio dviprasmišką mūsų santykį su valdžia, skaitymą, kuris vyks lapkričio 14 d.
„Ši pjesė man yra apie tai, kaip policijos galios gali būti manipuliacijos įrankis, ir tai yra ypač aktualu šiandienos kontekste. Sonia Chiambretto atskleidžia, kokios pavojingos gali būti situacijos, kai tie, kurie privalo saugoti visuomenę, ima manipuliuoti savo galia ir kurti savo taisykles, griaunančias pasitikėjimą sistema. Šis kūrinys kviečia žiūrovą permąstyti policijos vaidmenį ir iš naujo įvertinti, kokį poveikį galia gali turėti tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu lygmeniu“, – sako Gediminas Rimeika.
Europos dramaturgų rezidencijos metu kroatės Vedranos Klepicos parašytą pjesę „Sienos, spragos ir kitos vulgarybės“ lapkričio 15 d. režisuos Urtė Sėjūnaitė. Šiemet trys dramaturgai – Vedrana Klepica, atstovaujanti Zagrebo jaunimo teatrui, Karolis Kaupinis, atstovaujantis LNDT, ir Maite Pérez Astorga, atstovaujanti Ispanijos nacionaliniam dramos teatrui, savo pjeses vystė Madride, Briuselyje ir Berlyne. Jau lapkričio 15, 16 ir 17 dienomis jų sukurti tekstai bus pristatyti LNDT žiūrovams.
„Pjesėje „Sienos, spragos ir kitos vulgarybės“ aprašyta istorija mane patraukė tuo, kad apie kapitalizmą ir miestų komercializavimą kalba originaliu kampu. Viena iš pagrindinių šioje istorijoje keliamų problemų – įtampa tarp turizmo sektoriaus ir vietinių gyventojų. Tai realybė, su kuria tikriausiai susiduria kiekvienas didmiestyje gyvenantis europietis. Atsiranda vis daugiau trumpalaikės nuomos vietų, verslo ar prekybos centrų, biurų, o vietiniai vis sunkiau randa įperkamus būstus. Pjesėje laiku grįžtama net į XV amžių, kuriame, kaip manoma, glūdi moderniojo turizmo ištakos. Visgi, istorijoje gyvi ir amžinieji klausimai – moralinės dilemos darbe, santykių hierarchijos, nepavykusios santuokos ir vienos nakties nuotykiai“, – pasakoja Urtė Sėjūnaitė.
Jau minėtoje dramaturgų rezidencijoje Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui atstovavęs Karolis Kaupinis pats režisuos savo parašytos pjesės „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ skaitymą.
„Tema, kuri mane dabar domina, yra žmogaus laikinumas ir kaip jis su juo dorojasi. Kaip tauta savo geopolitinėse aplinkybėse mes irgi gyvenam nuolatiniam laikinume. Niekas netrunka. Tai veikia ir mūsų meno lauką, o teatrą dėl jo prigimtinio efemeriškumo – ypač. Atrodo, kad čia visoms kartoms nelengva susitaikyti su mintimi, kad viskas praeis. Nes tada tenka atsakinėti į prasmės klausimą. Apie tai ir pjesė. Apie norą įsiamžinti įvairiais būdais, norą išlikti čia, kur viskas laikina. O temos siužetu tampa Lietuvos teatro istorija ir jo vidinės peripetijos, buvusių spektaklių atgarsiai. Bendras pasakojimas – nesėkmingas bandymas atkurti legendinį spektaklį“, – apie savo kūrinį pasakoja Karolis Kaupinis, jo pjesės skaitymas vyks lapkričio 16 d., šeštadienį.
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalį „Versmė“ lapkričio 17 d. užbaigs Maite Pérez Astorga, kuri taip pat pati režisuos savo pjesės „Europa keberiokšt“ skaitymą.
„Pjesė yra Europos dabarties, praeities ir ateities metafora, vaizduojanti moters, jos tėvo ir vaiko kelionę per griūvančią Europą. Ar yra vilties šiame pasaulyje, kuriame žlunga kolektyvinės vertybės? Susidūrę su šiuo klausimu, veikėjai galiausiai susiduria su savo asmenine atsakomybe. Ir galbūt čia slypi viltis. Režisuoti savo pjesės skaitymą ne savo šalyje, daryti tai anglų kalba, kuri nėra mano gimtoji, ir klausytis pjesės lietuvių kalba, kurios net nesuprantu, man yra iššūkis. Ir tuo pačiu metu labai prasminga tai daryti pristatant pjesę, kurioje kalbama apie sienų peržengimą per ryšį su žmogumi“, – įsitikinusi ispanų dramaturgė Maite Pérez Astorga.
