Kūrinio centre – dvylikametis Karolis, turintis autizmo spektro sutrikimą. Jo pasaulis – itin savotiška erdvė, kurioje kiekvienas garsas, skonis, prisilietimas ir kvapas yra sustiprintas, todėl įprastai lengvai pažįstami dalykai pavirsta svetimais, kelia diskomfortą. Paguodą ir ramybę Karolis atranda savo kambaryje, kurį vaikinas paverčia kosminiu laivu, juo leidžiasi į nepaprastas keliones po tolimas planetas ieškodamas savo „(neuro)genties“ – bendruomenės, kuri jį iš tiesų suprastų.
Spektaklyje panaudota popieriaus teatro meno forma – Lietuvos teatre retai pasitelkiama priemonė. Pasitelkiant kinetinius paveikslus, personažų iškarpas, kaukes ir novatorišką šviesos bei garso dizainą, „Galaktikos“ kuria šiek tiek siurrealistinę, tačiau giliai išraiškingą teatrinę kalbą. Tai leidžia žiūrovams ne tik stebėti Karolio pasaulį, bet ir patirti jį taip, kaip jis pats – kur kiekviena detalė yra išryškinta, o ribos tarp tikrovės ir vaizduotės išsitrina.
Menas, kaip dar kartą įrodo „Galaktikos“, yra galinga priemonė, padedanti didinti sąmoningumą ir ugdyti empatiją. Spektaklis, kuriame Karolio patirtis perteikiama per popieriaus teatro prizmę, leidžia naujai pažvelgti į tai, ką reiškia gyventi turint autizmo spektro sutrikimą. Kūrinyje atskleidžiami jutiminiai iššūkiai, socialiniai ir emociniai sunkumai, su kuriais kasdien susiduria autizmą turintys asmenys – tai ypač aktualu visuomenėje, kurioje dažnai trūksta supratimo ir emocinės paramos.
Kūrybinis „Galaktikos“ procesas paremtas asmeninėmis spektaklio komandos artimųjų patirtimis, dokumentine medžiaga ir išgalvotu pasakojimu, todėl spektaklis įvairiapusiškai ir autentiškai vaizduoja kasdienybę paauglio, esančio autizmo spektre. Spektaklyje taip pat pabrėžiamas itin svarbus tėvų, ypač Karolio mamos, kuri yra tiltas tarp unikalaus sūnaus pasaulio ir juos supančios neurotipinės visuomenės, vaidmuo. Jos kelionė atspindi platesnio masto neuroįvairių artimųjų turinčių šeimų kovą Lietuvoje, kur profesionalios pagalbos ir bendro žmonių supratimo principai dar tik formuojasi.
„Galaktikos“ – tai ne tik kelionė po kosmosą, bet ir kelionė empatijos ir supratimo link. Ji kviečia žiūrovus įsispirti į Karolio batus, pažvelgti į pasaulį jo akimis ir pajusti iššūkių, su kuriais jis susiduria kasdien, svorį. Spektaklis jautriai primena, kad kiekvienas žmogus unikaliai ieško savo vietos tarp žvaigždžių ir kad supratimas ir priėmimas yra raktas į tai, kad būtų sėkmingai kuriamas įtraukesnis pasaulis.
Jauniesiems žiūrovams, ypač 10–16 metų, „Galaktikos“ užpildo esminę Lietuvos teatro spragą. Kūrinys ne tik praplečia teatro pasiūlos įvairovę, bet ir nagrinėja svarbias socialines problemas, kurios dažnai vis dar lieka nepastebėtos. Suteikdamas balsą autizmo spektrui priklausantiems jaunuoliams ir jų šeimoms, „Galaktikos“ prisideda prie platesnio pokalbio apie įtrauktį, empatiją ir meno galią keisti visuomenę.
Spektaklio režisierė Jūratė Trimakaitė – Auksinio scenos kryžiaus laureatė, kurianti originalius lėlių teatro spektaklius Lietuvoje ir užsienyje; scenografė Medilė Šiaulytytė už savo kūrybinius darbus pelnė du Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimus.
„Galaktikos „ yra „Teatro istorijos“ ir „Kauno miesto kamerinis teatras“ ko-produkcija. Spektaklio premjera „Kauno miesto kameriniame teatre“ įvyks 2024 m. rugsėjo 12 d., o „Menų spaustuvėje“ Vilniuje 2024 m. spalio 17 d.
