„Greitos sėkmės nebūna. Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ turėjo nukeliauti ilgo dešimtmečio kelią, atrasti savo žiūrovus, savo menininkus ir kolekcininkus, kad pagaliau galėtume stebėti rezultatus. Kasmet, vos užvėrę mugės duris lankytojams, atveriame jas sau iš naujo. Kiekvienos mugės idėją svarstyti pradedame nuo turinio. Šiais metais norime kalbėti apie performatyvumą plačiąja prasme – ne tik mene, bet ir meno aplinkoje, kultūros bendruomenės sprendimuose. Tikiuosi, diskusijos apie tai mūsų mugėje bus itin karštos, o jos kontekstas į performatyvumo sampratą leis pažvelgti atvirai ir kūrybingai“, – sako mugės „ArtVilnius‘’23“ vadovė, įkvėpėja ir organizatorė Diana Stomienė.
Medijų ir žanrų įvairovė
„ArtVilnius’23“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė žada itin įvairią galerijų programą. Nors mugėje žiūrovai pamatys daug performansų ar visose meno mugėse dominuojančios tapybos, šiais metais galerijos pristatys medijų ir žanrų įvairovę. „Galerijų stenduose norėčiau atkreipti dėmesį į šiuolaikinio meno medžiagiškumą: instaliacijos, stiklas, bronza, tekstilė ir daugybė kitų medžiagų. Meno žanrų įvairovė atspindi, į kurią pusę juda šiuolaikinis menas. Ne veltui šiais metais tarp mugės dalyvių atsiranda institucijos, pristatančios šokį, muziką, kiną, literatūrą. Meno žanrų ribos ir nyksta, ir plečiasi vienu metu, mes siekiame atspindėti jų įvairovę ir aktualijas“, – teigia S. Baliuckaitė.
Drauge su šiuolaikinių meno galerijų programa mugė „ArtVilnius’23“ pristatys ir daugybę specialių projektų. 4-oji „Litexpo“ salė virs kūrybiška Projektų zona. Joje institucijų ir menininkų parodas pristatys kuratorius, menotyrininkas Valentinas Klimašauskas.
Kuratoriaus Vytenio Buroko parengtoje skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodoje „Takas“ meno gerbėjai bus supažindinti su 16 menininkų kūriniais.
Šiemet į meno mugės programą grįžta Jaunojo kolekcininko stendas, savo naujienas pristatys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir meno rinkai svarbios leidybos institucijos.
Galerijų programoje svečiai iš Dusetų ir Niujorko
„ArtVilnius’23“ stenduose lankytojai išvys savo pamėgtas galerijas „Māksla XO“ iš Latvijos, „Galerie Nivet-Carzon“ iš Prancūzijos, lietuvių galerijas „Kristina Norvilaitė“, „Terra Recognita“, „Contour art gallery“, „The Room“, „AP galeriją“, „The Rooster gallery“, KADS galeriją „Baroti“, net šešias Lietuvos dailininkų sąjungos ir šešias Vilniaus dailės akademijos galerijas bei daugybę kitų.
Šių metų programoje – net 10 pirmą kartą mugėje dalyvaujančių tarptautinių galerijų: „TÜTAR gallery“ iš Talino, „BILOUS gallery“ iš Vienos, „Foreign territory“ iš Niujorko, vilniškės galerijos „TEMA Projects“, „Drifts“, „Galerija T.2“, Lietuvos dailininkų sąjungos erdvė, meno galerija „Drobė“, Audriaus Gražio meno galerija, „EHU Art Space“.
Mugės organizatorių kvietimą priėmė ir gausus galerijų būrys iš regionų: Panevėžiui atstovaus Panevėžio miesto dailės galerija, LDS galerija „Galerija XX“, taip pat „A galerija“, savo stendą įrengs Dusetų dailės galerija, Molėtų dailės galerija, „Vilkamirgės galerija“ / „Artless galerija“ iš Ukmergės, Palangos „Ramybės Galerija“, Šiaulių LDS galerija „S_IN.“, VDA Telšių galerija ir kitos.
Projektų zonoje – performatyvumo interpretacijos
„ArtVilnius’23“ Projektų zona jau antrą kartą atiduota į šiuolaikinio meno kuratoriaus ir rašytojo V. Klimašausko rankas. Tris dienas truksianti Projektų zonos programa „Šiandien, vakar, rytoj“ pristatys įvairių institucijų ir kviestinių autorių programą, susijusią su performatyvumo interpretacijomis.
„Šiandien, vakar, rytoj“ programa dedikuota nutikimams, pasikartojimo (ne)galimybei, dalyvavimui per liudijimą ir kitiems įvykiams, susijusiems su bėgančiu laiku“, – sako programos kuratorius V. Klimašauskas ir pasakoja, kad tris dienas iš eilės, tą pačią valandą, toje pačioje scenoje žiūrovai matys tuos pačius pasirodymus.
Europos humanitarinio universiteto teatras žiūrovus kvies dalyvauti viešuose eskizuose pagal Peterio Weisso „Jeano-Paulio Marato persekiojimą ir nužudymą, suvaidintą Šarentono prieglaudos aktorių trupės, kuriai vadovauja ponas de Sade’as“. Konstantinas Bogdanas scenoje surengs istorijų stand up’ą. Prozininkė, poetė, eseistė, „ArtVilnius’22“ geriausia menininkė Paulina Pukytė seks pasakas, skaitys pamirštus eilėraščius ir reikš kitas nuomones. Su rašytoja, kuratore Monika Kalin ir menininke Agne Jokše bus galima susitikti jų autorinių tekstų skaitymuose.
Šiemet pirmą kartą „ArtVilnius’23“ ir Projektų zonoje dalyvaus išskirtinės šiuolaikinio meno institucijos – „E. A. Shared Space“ iš Tbilisio, prestižinė Georgo Karglo galerija iš Vienos, Rygoje įsikūręs „Kim?“ šiuolaikinio meno centras, „Medūza“ ir „Draugų vardai“ iš Vilniaus, Vilniaus performanso meno bienalė. Naujus, specialiai mugei kurtus projektus pristatys Šiuolaikinio meno centras bei Jono Meko vizualiųjų menų centras iš Vilniaus, Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK, Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“ iš Panevėžio.
Parodoje „Takas“ – patyrę meno vilkai ir naujokai
Mugės erdvėse vyks tradicinė tarptautinė skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“. Ją jau trečius metus kuruoja menininkas, kuratorius ir VDA Skulptūros katedros vedėjas doc. Vytenis Burokas. Parodoje bus pristatyta 16 individualių menininkų projektų.
„Kaip ir kasmet, vėl lankysimės „ArtVilnius mugėje“ ir, tikėtina, eisime vienu ar kitu taku, – sako V. Burokas. – Šiųmečiame „Take“ bus galima sutikti ir žinomų šalies menininkų – Severiją Inčirauskaitę-Kriaunevičienę, geriausios praėjusių metų „ArtVilnius’22“ instaliacijos autorių Žygimantą Augustiną, Eglę Rakauskaitę. Žiūrovai turės progos pažinti jaunesniosios kartos kūrėjų žanrų bei medžiagų įvairovę. Su savo ir kitų kūnais, kintant jų būsenoms, susidursime šokėjos, choreografės Airos Naginevičiūtės kūno ištverme paremtoje instaliacijoje. Turėsime galimybę stebėti encefalogramos (EEG) pokyčius, kurie atsiranda, kai performansų menininkė Marija Griniuk mugėje patiria kitų autorių kūrinius. Gali būti, kad tai bus aiškus įrodymas, jog meno kūriniai mus, stebėtojus, veikia apčiuopiamai.“
Mugės savaitgalį – gausybė renginių
„ArtVilnius’23“ mugėje tarptautinė meno profesionalų komisija, o ir lankytojai rinks geriausius mugės dalyvius – galerijas, menininkus ir kūrinius. Geriausiam (-iai) jaunajam (-ai) „ArtVilnius’23“ menininkui (-ei) premiją įsteigė mugės mecenatas, advokatų kontora COBALT. Įsteigtas apdovanojimas ir geriausiam (-iai) „ArtVilnius’23“ menininkui (-ei) – „Crème de la Crème“ premija. Geriausiai / geriausiam „ArtVilnius’23“ skulptūros / instaliacijos autoriui ar autorei premiją įteiks mugės rėmėja, Skandinavijos fintech įmonė „Vipps MobilePay“.
Specialūs apdovanojimai įsteigti ir „ArtVilnius’23“ žiūrovų menininkui bei „ArtVilnius’23“ žiūrovų galerijai, – tris mugės dienas žiūrovai rinks labiausiai jiems patinkančius menininkus ir galerijas.
Iš interaktyvios LRT studijos tiesiogiai bus transliuojamos diskusijos, paskaitos ir pranešimai apie meną. Dar geriau mugėje pristatomus kūrinius lankytojai galės pažinti ekskursijose su menotyrininkais.
Elektroniniame mugės dalyvių kataloge Artvilnius.com/lt/katalogas jau dabar galima rinktis menininkų kūrinius ir sudėlioti savus mugės maršrutus. „ArtVilnius’23“ savaitgalį, spalio 13 dieną, penktadienį, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami naktinėti rinktinėse miesto galerijose ir institucijose meno festivalyje „Art After Hours“. Bilietus į mugę lankytojai jau gali įsigyti „Bilietai.lt“ portale.
Šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius’23“ organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacija. Mugės vadovė – Diana Stomienė, meno vadovė – Sonata Baliuckaitė. „ArtVilnius’23“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Globoja Vilniaus miesto savivaldybė. Mecenatas – advokatų kontora COBALT, pagrindinis partneris – Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.