Tai ketvirtas, penkis filmus sukūrusio, šįmet kovo 30 d. Ukrainoje, Mariupolio mieste Rusijos okupantų nužudyto M. Kvedaravičius filmas. Jį režisierius pabaigė kurti 2021 m., tačiau dėl pandemijos suvaržymų premjera buvo atidėliojama.
„Prologos“ buvo sumanytas M. Kvedaravičiui ruošiantis filmuoti didelės apimties vaidybinį filmą „Partenonas“ keliose šalyse, tarp jų – Graikijoje. Čia, sutikus pabėgėlį Mehdi Mohammedą, gimė „Prologos“ idėja. Filmas derina dokumentinio ir vaidybinio kino raišką, pratęsia jau ankstesniuose režisieriaus filmuose pradėtą tyrinėti globalaus pasaulio paribiuose atsidūrusių žmonių buvimą.
„Pastaraisiais metais Europos kultūra ir kinas bando suvokti, reprezentuoti ar atsiriboti nuo ją apibrėžiančių čia vykstančių politinių procesų: ekonominių krizių Europos pakraščiuose, pabėgėlių srautų bei teroro išpuolių. „Prologos“ siekia ne tik papasakoti istoriją apie draugystę, laukimą ir netektį šiandieninės Europos krizės kontekste, bet ir atskleisti kitą, „nematomą“, intymią ir kasdieninę šios krizės pusę. Parodyti ją iš „vidinės“ pusės, taip, kaip ją „mato“ tie, kurie dažniausiai ir yra dramatiški kino ar kitų vaizduojamųjų priemonių objektai,“ – apie filmo siekius sakė M. Kvedaravičius.
Filmo centre – apleistame tekstilės fabrike gyvenančio Mehdi ir jo tėvynainių kasdienybė, M. Kvedaravičiaus pamatyta kaip sakralių išgyvenimo ritualų mozaika. Kūniškų geismų ir maldų vaizdai ir garsai, viltys, rūpestis artimaisiais ir gyvūnais susipina su tautų krausymosi, negalios ir abejingumo civilizacijos pakraščiams motyvais.
Režisierius ne kartą yra minėjęs, kad vaizdai papildo šiuolaikinės civilizacijos tyrinėjimus; ne tik įvaizdina juos, bet ir pratęsia. Tapybiški, tiriantys tikrovę „Prologos“ vaizdai tai patvirtina: kiekviename šio dokumentinio esė kadre, jų montažinėse jungtyse jaučiamas beribis autoriaus pasitikėjimas vizualumo galia ir žiūrovų jausmais, jų pasirengimu įvairioms interpetacijoms.
Lokarno festivalyje, ypatingą dėmesį skiriančiame originaliausiems šiuolaikinės kino kalbos autoriams, „Prologos“ pristatys viena filmo prodiuserių Uljana Kim.
Filmą prodiusavo Manto Kvedaravičiaus kino kompanija „Extimacy Films“, „Studio Uljana Kim“ ir „Faliro House Productions“, vadovaujama Christos V. Konstantakopoulos. Ši Graikijos kino kompanija prodiusavo žinomų režisierių Yorgos Lanthimos, Abel Ferrara, Jim Jarmusch filmus. Filmo gamybą ir dalyvavimą Lokarno kino festivalyje remia Lietuvos kino centras.
Visi penki M. Kvedaravičiaus sukurti filmai sulaukė didelės sėkmės tarptautiniuose festivaliuose, profesionalų ir kino žiūrovų dėmesio. Jis debiutavo filmu „Barzakh“ (2011), kalbančiu apie dingusius žmones Čėčėnijoje, jų artimųjų traumas. Filmas pratęsė M. Kvedaravičiaus mokslinį tyrimą „Mirtis, sapnai ir žmonių dingimas įstatymo paribiuose kovos su terorizmu zonoje Čečėnijoje“, jo premjera įvyko Berlyno kino festivalyje; „Barzakh“ pelnė Ekumeninio žiuri ir „Amnesty International“ apdovanojimus.
2019 m. Venecijos festivalyje, Kritikų savaitėje M. Kvedaravičius pristatė vaidybinio filmo „Partenonas“ pasaulinę premjerą. „Mariupolio“ sukurto 2016 m., premjera vyko tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, programoje „Panorama Dokumente“, filmas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Honkonge, Varšuvoje, Lozanoje, Nione. Jau po režisieriaus nužudymo, M. Kvedaravičiaus dokumentinio filmo „Mariupolis 2“ premjera įvyko šiųmetiniame Kanų kino festivalyje.
Birželio mėnesį nacionaliniuose kino apdovanojimuose režisieriui už viso gyvenimo nuopelnus skirta „Auksinė gervė“.
Lietuvoje filmo „Prologos“ premjera įvyks šį rudenį.