Šis festivalis tuo ir ypatingas, kad jame, nepaisant tam tikrų skirtumų, savito raidos kelio, kasmet susitinka trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva, vis dar giminiškai besijausdamos sesėmis. Tokį pojūtį stiprina ne tik geografinė kaiminystė, istorijos ir kultūros paralelės, bet ir bendri siekiai saugoti savas tradicijas, mokytis vieniems iš kitų, bendrauti. Festivalio kontekste šią giminystę šiemet pabrėžia vien Baltijos šalių liaudies meną, folklorą, tradicijas pristatantys renginiai: nedidelė paroda „Laimės dovanos“ galerijoje „Juškus Gallery“, senąsias folkloro formas sugretinantis koncertas „Trijų seselių viena laimužė“ Universiteto teatro salėje (birželio 30 d.), kino klubo „Baltica 2014“ programa Lietuvos liaudies kultūros centre (liepos 3 d.).
Kitas išskirtinis festivalio „Baltica“ bruožas tas, kad jis bene pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti ir iki šiol tebesilaiko principo rodyti pasaulio kultūras plačiu mastu – įvairiomis folkloro formomis (dainomis, šokiais, muzika), papročiais, amatų, nacionalinės virtuvės tradicijomis. Ir šiai įvairovei išsiskleisti liepos 2 bei 3 d. Bernardinų sode ir Gedimino kalno papėdėje steigiamas festivalio miestelis, kuris teiks galimybių ne tik išgirsti, pamatyti, bet ir pasiaiškinti, pasikalbėti su svečiais, pažinti ir susipažinti. Šįsyk Lietuvoje sulauksime ne tik latvių ir estų folkloro atlikėjų, bet ir svečių iš Kroatijos, Vengrijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Šri Lankos.
Liepos 4 d. „Baltica“ ir visi renginio dalyviai įsilies į didžiosios Lietuvos dainų šventės „Čia – mano namai“ Folkloro dienos „Laimužės lemta“ programą, visą dieną drauge su Lietuvos folkloro ansambliais bandydami sugauti už ungurį slidesnį dalyką – laimę. Toks dviejų renginių sugretinimas įgyvendinamas pirmą kartą, o kad sąsaja būtų natūrali, festivalio „Baltica“, kaip ir dainų šventės dalyviai, pasirodymais pakviesti atskleisti savo tautų kūrybą, tradicijas, tikėjimus per laimės, likimo, dalios temas. Juk tikrai bus įdomu tai palyginti su mūsų kultūros suformuota samprata.
Ne tik atpažinti likimo ženklus, bet ir suprasti, kuo džiaugiasi ir dėl ko kremtasi kitų tautų žmonės, festivalio dalyviai kvies liepos 1 d. Didžiajame koncerte „Čia suka laimės paukščiai“, Kongresų rūmus pripildysiančiame įvairiabalsio čiulbesio, bei svečių koncerte „Kad laimė lydėtų“ Katedros aikštėje liepos 3 d.
Festivalio svečiai apsilankys ir kitose Lietuvos vietose: liepos 5 d. – Trakuose ir Rokiškyje, o 6 d. – Panevėžio, Širvintų, Utenos ir Varėnos rajonuose, kur jų laukia pasirodymai, ekskursijos, malonios bendravimo su bendraminčiais, folkloro atlikėjais akimirkos.