Tauro skulptūros Kaune autorius kritikos nesureikšmina: žmonės dažnai nori save parodyti, gaila, nelabai sumanūs

Menininko Tado Vosyliaus kurtas naujasis Kauno miesto simbolis – tauro skulptūra, iškilusi Muravos sankryžos prieigose, ties įvažiavimu į miestą Savanorių prospekte, išjudino socialinių tinklų erdvę. Esą šis Kauno akcentas primena dar nerealizuotą skulptūrą, kurią ketinama statyti Rusijos mieste Krasnodare, negana to, jis, neva, išdygo vasario 24-ąją – karo Ukrainoje metinių dieną.

Kultūros ministras Simonas Kairys feisbuko įraše stebėjosi nugirsta naujiena: „Jei tai tiesa, ką matau socialiniuose tinkluose, tai yra pats didžiausias absurdas, koks tik begali būti. Gyvenimas tarsi kitoje realybėje, be jokio konteksto, be jokios empatijos.“ Meno kritikai taip pat išreiškė nevienareikšmę nuomonę dėl paties kūrinio originalumo. „Delfi“ pakalbintas skulptorius sakė gerbiantis visų nuomonę, kad ir kokia ji būtų. „Ministras, šiuo atveju, manau, pasikarščiavo. Tai nuomonė – mąstome, klystame – nieko nėra nežmogiško“, – skubotą išvadą įžvelgė kūrėjas.

Vieniems patinka, kitiems – ne

T. Vosylius dėl naujai Kaune įkurdintos tauro skulptūros tikino asmeniškai nesulaukęs nepasitenkinimo balsų, kaip tik priešingai – visi giria ir džiaugiasi.

„Matau, ką padariau, suprantu, kad viskas labai gerai. Kauno simbolis atsistojo ten, kur ir turėjo, o dėl kritikų – žmonės dažnai nori save parodyti, gaila, nelabai sumanūs. Dega noru kažką pasakyti, lengviausias būdas – padrabstyti...Vieniems patinka, kitiems – ne. Kiti menininkai patys daro provokacijas, jos sukelia kažkokias bangas, bet aš nesu tas, kuris nori žinomumo, viešumo, nesistengiu lįsti, gal kartais per mažai pasiskelbiu, kad kažką padariau – tai nėra mano būdas“, – sakė jis ir pridūrė neturintis tikslo visiems įtikti. Labiau neramina savikritiškumas, visada pagalvojantis, kad techniškai galėjęs padaryti geriau.

Autorius pabrėžė, kad tauro skulptūra pastatyta vasario 23 d., o ne 24-ąją, kai visi pastebėjo naują Kauno simbolį.

„Toks sutapimas, net nežinojau, kokia diena... Menininkai dirba nekreipdami dėmesio, ar diena, ar naktis...Turėjau skulptūrą pastatyti vasario 16-ąją, bet nesuspėjau, yra procesai, kurie trunka daug ilgiau, nei darant mažiuką darbelį. Norėjau kuo greičiau užbaigęs pastatyti – be jokių minčių. Kaip taip galima sugalvoti?“, – stebėjosi primestomis asociacijomis kūrėjas, ir tikino, kad su išsakytomis intrigomis jokio ryšio neturįs.

Čia tauras, ne bulius!

Kūrybos procesas, tęsė T. Vosylius, vyko jau seniai. „Kauno akcentai skelbė temas, reikėjo ką nors sukurti žiedinių sankryžų konkursui. Važinėjau po miestą, ieškojau vietų, ši užstrigo, bet pasirodė kiek niūroka. Įvažiavus į miestą – turėtų pasitikti Kauno simbolis – didelės išminties čia nėra. Objektas didžiulis, sudėtingas, buvo ką veikti, kaip ir patį simbolį sukurti... Nebuvo taip, kaip kažkas tikina – esą plagiatas. Čia tauras, ne bulius! Bet daugeliui jie labai panašūs. Vis dėlto, labiau pasidomėjus matai skirtumus – ir sudėjimas, ir ragai kitokie.“

Tauro skulptūra Kaunui atsiėjo 176 tūkst. eurų. Tačiau, anot autoriaus, tai nėra didžiulė suma tokio mastelio kūriniui: „Viskas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač dėl sąmatų. Oi, oi... kaip čia... bet nežino virtuvės – tai tik suma pinigų, nesimato, kas už to slypi. Jei nežinai, geriau nesakyti.“

Visgi nepaneigsi, pasaulyje tokio tipažo skulptūros nėra naujiena, gal tai koks nors madingas stilius, žanras ar kryptis?

„Plokštuminė atlikimo technika – medžiagos gali būti vienokios ar kitokios, blizgiu, matiniu paviršiumi. Bet reikia suprasti, kad tas būdas atėjęs iš šių laikų. Kažkas rašė, kad yra kompiuterinės programos, galinčios generuoti tūrius iš erdvinio objekto – paspaudi vieną mygtuką, ir jau sugeneruota. Taip nebuvo. Kaip liejamos skulptūros iš bronzos? Yra liejimo metodas. Kaip išskaptuoja iš akmens? Toks atlikimo būdas, technologija, skirta sukurti formą. Dabar sparčiai populiarėja spausdinimas, kinta masteliai. Nieko keisto, technologijos vystosi, jos vystysis dar labiau. Mano atveju, dėl medžiagos ir technologijų naudojimo – pasaulyje taip daroma, <...> bet tam reikalingi gebėjimai – matyti objektą, suvokti formą, stilizuoti.

Pateko į rinkimų intrigas

Didelių technologinių iššūkių, anot T. Vosyliaus, taip pat pareikalavo ir skulptūra VDU Botanikos sode, primenanti „Mažojo princo“ planetą.

„Planeta X – 4,5 metro aukščio, iš betono – nebuvau bandęs tokios technologijos. Taurui pritaikytą atlikimo būdą išbandžiau ne kartą – Batniavos seniūnijoje pasidariau praktinį testuką (neskaitant, kad su studentais iš plokštumų visokias kaukes darėme) – „Smaragdo keliui“ sukūriau metalinį darbą – keturių metrų aukščio stilizuotą skulptūrą valstybės veikėjui, filantropui Ignotui Karpiui. Šiuo metu baiginėju technologiškai sudėtingą darbą, jis irgi atsiras Kaune, bet ne savivaldybės iniciatyva. Manau, irgi bus graži. Kipišo, tikiuosi, nebus, bet bus pastebėta žmonių, retas kūrinys“, – sakė skulptorius.

Paklaustas, ar turėdamas šitokią patirtį su tauro skulptūra, turėsiąs kokių nors patarimų savo studentams ( T. Vosylius – Vilniaus dailės akademijos Kauno skyriaus docentas) kūrėjas tikino suprantantis, kad pateko į rinkimų intrigas: „Kūryboje niekas nepasikeitė. Naktinis tauro vaizdas atrodo geriau, nei tikėjausi. Rankose turėjau mažą vizualizaciją – ji taip neatrodė, dabar – kaip gyva, mirga. Studentai pamatys, kaip būna, kai skulptūra pristatoma viešojoje erdvėje, kokia yra nuomonių įvairovė. Pakalbėsime ir apie kičą.“

Nori daryti, o ne šnekėti

Svarbiausia, anot T. Vosyliaus, sukurti kūrinį, stebėti, kaip jis toliau gyvena. „Man įdomu kurti paslėptus, nežinomus darbus, kad kas nors aptiktų... Turiu interaktyvių sumanymų, kurie susiję ne tik su skulptūra, su technologijomis, su virtualia realybe, išplėsta realybe. To mokau ir savo studentus. Video žanras man artimas, gaila, visko nespėju, bet turiu daug sumanymų, mano kūryba plati“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis tikino nenorintis būti atpažįstamas. „Man įdomus pats procesas, moksliniai atradimai. Pats programuoju, netgi stakles susidėjau tauro skulptūrai, valdomas telefonu. Domėjimosi spektras didelis, kaip ir menų žanrai... bet ne tie, kurie susiję su rašymu, su kosmoso dulkių rinkimu... Ne, man tai neįdomu! Patinka medžiaga, garsas, interaktyvios, provokuojančios skulptūros. Pavyzdžiui, gera intriga Šilainiuose, kur mano magistrinis darbas „Tinklas“, nuo kurio nuleistos kopėčios... Arba Laisvės alėjoje kabanti valtis. Noriu daryti, o ne šnekėti!“