Teatralų bendruomenė apie A. Šurną: šitos netekties buvo galima išvengti

Pirmadienį, Sulaukęs 74-erių, savo namuose mirė legendinis Lietuvos teatro ir kino aktorius Antanas Šurna. Netikėta menininko mirtis sukrėtė jo gerbėjus, kolegas, artimuosius. „Visi matė jį kaip energingą, talentingą aktorių. Tačiau niekas nežino, kaip brangiai kainuoja vidinė kova ir vaidmenų ieškojimas. Tai jam nemažai kainavo“, – DELFI kalbėjo aktorius Saulius Sipaitis.

A. Šurnos bendraamžis aktorius Juozas Budraitis prisimena jį kaip vieną ryškiausių jo kartos teatralų.

„Antaną pavadinčiau tikruoju Jaunimo teatro riteriu - jis savo teatrui buvo ištikimas visą gyvenimą nuo pirmojo vaidmens „Romeo ir Džiuljetos“ spektaklyje, - prisimena J. Budraitis. - Šurna buvo labai ryški asmenybė. Labai gaila, kad mūsų gretas apleido toks puikus meistras. Noriu išreikšti užuojautą visiems teatro aktoriams, kolegoms ir artimiesiems.“

Šiltų žodžių negailėjo ir Jaunimo teatre beveik 50 metų su A. Šurna dirbęs aktorius Rimgaudas Karvelis.

„Kartu su juo Jaunimo teatre pradėjome dirbti 1965 metais. Kitąmet būtų sukakę 50 metų, - į praeitį žvelgia R. Karvelis. - Jis nebuvo tik herojinis aktorius. Antanas buvo labai talentingas ir daug spalvų turėjęs aktorius. Jis buvo labai atsidavęs savo darbui. Ateidavo ruoštis vaidmeniui likus dviems valandoms iki spektaklio. Kiti iš chaltūrų prieš pusvalandį arba tiesiai į sceną atbėgdavo.“

Aktorius pasakoja, kad su A. Šurna ne tik pusę amžiaus vaidino Jaunimo teatre. Jiedu kartu filmavosi ir eilėje filmų. Tarp jų ir kultiniame TV seriale „Giminės“.

Nuo studijų laikų šviesios atminties aktorių pažinojo Lietuvos teatro ir kino aktorius Saulius Sipaitis. Jaunystės laikais gimusi jųdviejų draugystė lydėjo visą gyvenimą.

„Su juo susipažinau 1958 metais Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje, kur buvo ruošiami režisieriai ir kultūros namų direktoriai. Iškart susidraugavome, nes buvome savotiški romantikai - abu mėgome nardyti, važinėtis motociklais. Antanas mane ir pakvietė kartu stoti į konservatoriją, - pažinties pradžią prisimena S. Sipaitis. - Po studijų jis išvažiavo į Šiaulius, Kauną. Aš į tuometinį Kapsuką. Tačiau galiausiai abu pradėjome dirbti Jaunimo teatre.“

Aktorius pasakoja, jog jaunystėje jiedu su motociklais išmaišė visą Europą: „Su motociklais važiuodavome iki Juodosios jūros, Karpatų, Krymo. Jis visada mėgo motociklus. Kai pradėjo filmuotis, pirmasis įsigijo žigulį. Aš po to dar 15 metų su motociklu važinėjau. Antanui labai patiko automobiliai. Jis labai mėgo stebėti automobilių lenktynes.“

Artimas A. Šurnos bičiulis prisimena, jog jam visada tekdavo kurti svarbius ir atsakingus vaidmenis, kaip antai Herkaus Manto. „Aktoriaus profesija yra amžinas egzaminas, nes tau bet kada gali nepasisekti. Kiekvienas vaidmuo yra savęs įrodinėjimas - būsi ar nebūsi. Ta atsakomybės našta jam psichologiškai buvo labai sunki. Juk ne kiekvienas gali būti karvedžiu Napoleonu, - sako S. Sipaitis.

Tokie vidiniai išgyvenimai, anot jo, ir galėjo nualinti aktoriaus širdį. „Po atlikto kraujagyslių šuntavimo jis kraujagyslių ir nesitikrino. O reikėjo kas metus tai daryti. Jis savo mašiną prižiūrėjo puikiai, bet ne save. Man labai gaila, kad jis nesitikrino. Šitos netekties buvo galima išvengti“, - mano kolega.