Ko, būdamas karantine, ilgitės labiausiai?
Labiausiai ilgiuosi laisvės, saulės šviesos, kelionių, gamtos ir žmonių. Ilgiuosi šeimos, draugų ir kolegų. Ilgiuosi scenos.
Kaip karantinas pakeitė jūsų darbotvarkę?
Iš esmės pagrindinis darbas smarkiai nepasikeitė, nes dainininko gyvenime visada didžioji laiko dalis skiriama individualiai ruošti repertuarą, mokytis naują muzikinį tekstą, gilintis į kiekvieno kuriamo vaidmens charakterį, psichologinius asmenybės aspektus bei į santykį su aplinka, pritaikyti ir išreikšti tai per muziką. Kai šita „bazė“ tampa stabili, tai tuomet jau galima viską perkelti į pastatyminį procesą, t. y. repeticijas.
Šiuo metu rengiu du naujus vaidmenis. Internetu darbuojuosi su kolegomis Austrijoje. Tai tam tikra prasme neleidžia visiškai užsidaryti savyje.
Balandžio mėnesį turėjau jau būti Modenoje ir Vienoje, bet viskas sustojo neapibrėžtam laikotarpiui. Italai planuoja grįžti į darbą birželio pradžioje, jei situacija stabilizuosis. Rugsėjo ir spalio mėnesį turinčios įvykti premjeros Austrijoje nėra atšauktos, bet iš esmės nežinia ir neapibrėžtumas neramina visus...
Gegužės mėnesį jau turėjau būti Sidnėjuje. Deja... Australijos operos kompanijos išgyvena visišką sąstingį ir laukia. Pagrindinė „Opera Australia“ kompanija neribotam laikui atleido iš darbo 70 procentų personalo. Daugeliui kolegų tai buvo didžiulis šokas, bet reikia tikėtis, kad viskas sugrįš į savo vietas laikui einant.
Kažkada gana drąsiai pagalvojau, kad opera, kaip meno forma, yra pasmerkta išnykti, jei neatras būdo transformuotis ir judėti pirmyn su laiku. Publika tampa vis reiklesnė ir negailestingesnė atlikėjams. Žmonės, gyvenantys moderniame pasaulyje, tikisi „WOW!“ efekto ir greitai pasiekiamo bei lengvai vartojamo produkto. Tai įpareigoja kūrėjus ir atlikėjus nesnausti.
Nežiūrint į tai, aš asmeniškai neleidžiu sau pasiduoti pesimistinėms mintims. Dirbu ir nesustoju. Veiklos tikrai yra. Svarbu, kad būtų sveikatos.
Kodėl nusprendėte prisijungti prie iniciatyvos „Menas be karūnos“?
Todėl, kad man ne vis vien. Todėl, kad tik padaręs viską, ką galiu, būsiu ramus ir manęs tikrai negrauš sąžinė, kad galbūt galėjau kažkuo prisidėti ir padėti tiems, kuriems pagalbos šiuo metu reikia labiausiai. Juk nė vienas nežinome, kokia kryptimi visas šitas reikalas pajudės ir kur mus nuves.
Siūlote išskirtinę dovaną tiems, kas aukoja medikų rėmimo fondams – aukojantiems medikų rėmimo fondams bent 70–100 eurų dovanosite pakvietimus į savo būsimą koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje prieš pat Kalėdas – gruodžio mėnesį. Jums, neskaitant Jūsų paties laiko, tai nemenkai kainuos: salės nuoma, apšvietimas, prisidedantys kolegos muzikantai. Tai brangi dovana. Ar turite kažkokią asmeninę motyvaciją tai darydamas?
Taip turiu. Atsakysiu į jūsų klausimą keliais klausimais
Kiek kainuoja sveikata ir gyvybė? Kokia suma galėtumėte įvertinti galimybę matyti augant savo vaikus ar anūkus ir būti to jų gyvenimo laikotarpio svarbia dalimi? Ar viskas, ką gyvenime gali daryti dainininkas, yra vien tik dainuoti?
Juk sėdėti ir nieko nedarant stebėti pasaulį „važiuojantį į pakalnę“ būtų be galo ciniška ir egoistiška.
Aš dovanoju tai, ką galiu. Tai nėra daug, bet tikrai yra viskas, ką turiu. Tai padėka tiems, kurie nelieka abejingi ir dabar pagelbėja tiems, kuriems, kad ir labai norėdamas, bet pagelbėti negaliu. Galiu tik dovanoti muziką tiems, kurie prisidės prie šios prasmingos iniciatyvos.
Gyvenime yra svarbu išmokti ne tik imti, bet taip pat ir dalintis arba duoti. Todėl ir savo koncertą pavadinau „HOMO HOMINI HOMO EST“ (lot. k.~ žmogus žmogui yra žmogus).
Planuoju koncerte dainuoti su savo kolegomis iš užsienio. Norisi, kad klausytojai turėtų galimybę pažinti ne tik Lietuvos atlikėjus. Jei viskas pavyks, kaip esu sumanęs, – bus jauku, įsimintina ir gražu.
Koncertui ruošiame rečiau Lietuvos scenose atliekamą repertuarą.
Pasidalinkite patarimais su skaitytojais, ką įdomaus nuveikti namie, kad laikas karantine neprailgtų?
Visų pirma, gerai pailsėkite. Pamąstykite apie tai, kas jums svarbu ir kam kasdienėje rutinoje negalėjote skirti laiko. Raskite laiko labiau pažinti savo artimus. Ne vien tik „puodai ir šaukštai“ gyvenime yra svarbūs. Perskaitykite gerą knygą. Jei turite galimybę – praleiskite daugiau laiko gamtoje.
Ką pirmiausia planuojate nuveikti karantinui pasibaigus?
Toliau kurti, keliauti ir gyventi savo svajone.
