Gausybę skirtingo amžiaus auditorijos iš įvairių Europos šalių į Nidą savaitei sutraukiantis renginys angažavimosi karui, kūrėjo atsakomybės ir sąžinės, meno, kurį provokuoja karas, temas perteiks primindamas europines Pirmojo pasaulinio karo patirtis.
Kūrėjo angažavimąsi karui ir dėl jo kylančius moralinius pasirinkimus atskleis liepos 11 d., festivalio atidarymo koncerto Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje metu, skambėsiantys Didžiojo karo metais sukurti kamerinės muzikos kūriniai: Maurice’o Ravelio trio, kurį prancūzų kompozitorius skubėjo užbaigti, siekdamas kuo greičiau stoti armijon, ir Igorio Stravinskio siuita, pasakojanti jauno kareivio, pardavusio smuiką velniui mainais į neribotą ekonominę gerovę, istoriją. Gerovės ir pragaro temos, perteikiamos I. Stravinskio kūrinyje, taip pat bus gvildenama šių metų festivalio žodžio programos svečio – žymaus Prancūzijos ir Vokietijos istoriko Étienne’o François. Antradienio žodžio programoje jį kalbins Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė istorikė Ruth Leiserowitz.
Moralinius pasirinkimus, kuriuos sukelia karas, atskleis ir kiti žodžio programos prelegentai. Ketvirtadienį poetas ir vertėjas Antanas Gailius kalbins Goethės instituto svečią istoriką ir kultūrologą Wolfgangą Kleiną, kuris primins karo metų brolių Thomo ir Heinricho Mannų konfliktą bei pastarojo refleksijas apie karą. Penktadienį poeto ir vertėjo Lauryno Katkaus svečias Thomo Manno memorialinio muziejaus terasoje bus literatūrologas Virginijus Gasiliūnas. Pokalbyje apie proto ir širdies balsus prelegentas svarstys žmogaus poelgius kritinėje situacijoje. Ši – kritinės situacijos sukeliama – žmogaus elgsena nagrinėjama ir dviejuose kino naktų seansuose režisieriaus Christiano Petzoldo vaidybiniame filme „Feniksas“ (Phoenix, 2014) ir Jono Ohmano bei Vinco Sruoginio dokumentiniame filme „Nematomas frontas“ (The Invisible Front, 2013).
Karas ne tik klibina sąžinę, bet ir provokuoja kūrybą. Šį dažnai pamirštamą prievartos situacijos sukuriamą reiškinį atskleis antradienį Neringos istorijos muziejuje atidaroma paroda „Dailininkai karo metu“. Paroda dedikuota karan pašauktiems Nidos dailininkų kolonijos menininkams ir jų tenai – karo apkasuose – išreikštiems įspūdžiams. Eksponatus šiai parodai maloniai sutiko paskolinti kolekcininkai Aleksandras Popovas ir Michaelis Leiserowitzius. Parodą pristatys jos kuratorė, Prano Domšaičio galerijos Klaipėdoje vedėja menotyrininkė Kristina Jokubavičienė. Karo kūrybos tema bus paliesta ir kino naktų programos dokumentiniame filme „Amžinosios Mendelsohno vizijos“. Šis Izraelio režisieriaus Duki Droro 2011-ųjų filmas skirtas iš Rytų Prūsijos kilusiam žymiam XX amžiaus architektui Erichui Mendelsohnui, kurio kare sukurti eskizai vėliau materializavosi ir pateko architektūros istorijon. Filmas, tarptautiniame FILAF festivalyje Prancūzijoje pelnęs pagrindinį apdovanojimą, sukurtas pagal Luisės Mendelsohn prisiminimus ir daugiau kaip 1,2 tūkst. laiškų tarp Ericho ir jo būsimosios žmonos Luisės.
Festivalio organizatoriai šiais metais neapeis ir karo rezultatų – to, kas lieka po karo ir išgyvenus karą – temos. Žodžio programos pokalbyje „Mirtis ir kraštovaizdis“ su Lenkijos istoriku Rafałiu Żytyniecu pirmadienį renginio dalyviai trumpam nukeliaus į Mozūriją – vieną labiausiai Didžiojo karo Rytų fronto paliestų teritorijų. Ypatingas dėmesys šiai temai bus skirtas ir susitelkus į vieno asmens – pianisto Paulio Wittgensteino – pavyzdį. Šis garsiojo XX šimtmečio Austrijos filosofo brolis Pirmojo pasaulinio karo metais neteko dešinės rankos. Tačiau tai nesustabdė jo noro perteikti kūrybą.
Tarpukariu P. Wittgensteinas garsėjo kaip specialias fortepijono partijas ir ištisus koncertus vienai rankai užsakinėjęs atlikėjas. Kūrinius specialiai jam rašė garsiausi to laikmečio Europos kompozitoriai. Dviejų iš jų – Maurice’o Ravelio ir Ericho Wolfgango Korngoldo – kūriniai skambės antradienio akademinės muzikos vakare, specialiai dedikuotame P. Wittgensteinui. Koncerto metu klausytojai išgirs ir E. W. Korngoldo specialiai P. Wittgensteinui 1930 m. sukurtą siuitą dviem smuikams, violončelei ir fortepijonui kairei rankai. Karo išgyvenimai per P. Wittgensteino patirtį bus atskleisti ir paskutinę festivalio dieną pristatomame biografiniame romane „Koncertas kairiajai rankai“.
Vokietijos meno istorikės ir autorės Evos Gesinės Baur 2008 m. slapyvardžiu Lea Singer paskelbtą kūrinį į lietuvių kalbą išvertė Kristina Sprindžiūnaitė, o specialiai tarptautiniam Thomo Manno festivaliui šiais metais išleido Vilniaus leidykla „Sofoklis“.
19-ojo festivalio, kurį tradiciškai globoja Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, renginiai vyks Thomo Manno memorialinio muziejaus ir Neringos istorijos muziejaus patalpose, Neringos miesto savivaldybės aikštėje, Virginijos ir Kazimiero Mizgirių menininkų namuose, Goethės instituto pristatomi kino naktų seansai – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, akademinės muzikos koncertai – Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje.