34-ių metų Luji atvyksta aplankyti savo šeimos po dvylikos nesimatymo metų. Vyras praleidžia šeštadienį su savo motina, seserimi, broliu ir jo žmona. Kamerinėje aplinkoje neišvengiamai ima skleistis nuoskaudos, nutylėti konfliktai, užgniaužtas pyktis ir sumišimas. Namai pildosi žodžiais, tačiau, ar Luji pavyks ištarti priežastį, dėl kurios jis sugrįžo į savo gimtuosius namus?
Jean-Luc Lagarce (1957-1995) – prancūzų aktorius, režisierius ir dramaturgas. Nors savo gyvenimo laikotarpiu nebuvo laikomas sėkmingu autoriumi ir buvo labiau vertinamas kaip režisierius, po mirties jis sulaukė plataus pripažinimo ir tapo vienu svarbiausių bei daugiausiai statomų šiuolaikinių prancūzų dramaturgų. Per savo gyvenimą Lagarce’as parašė net dvidešimt penkias pjeses, apsakymų rinktinę, scenarijų kinui ir libretą operai. „Tiesiog pasaulio pabaiga“ – garsiausia autoriaus pjesė.
Paklaustas, kodėl pasirinko statyti spektaklį pagal Lagarce’o pjesę, režisierius Valentinas Masalskis teigia: „Mane šioje pjesėje domina žmogaus santykis į kitą žmogų. Kitokį žmogų. Žmogų, kuris turi kitokį požiūrį į gyvenimą, puoselėja kitokias mintis apie pasaulį. Jis elgiasi kitaip negu mes. Jis išeina iš mūsų komforto zonos ir, nors mums jis netrukdo, mes jam tampame pikti. Mes pradedame jį niekinti... Dar baisiau yra tai, kad šioje pjesėje tai vyksta šeimoje.“
Kartu su režisieriumi spektaklį kuria scenografijos dailininkės Renata Valčik ir Rūta Venskutė, kostiumų dailininkė Rūta Venskutė, šviesų dailininkas Paulius Jakubėnas, kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, violončelistas Mindaugas Bačkus ir režisieriaus asistentė Sandra Juzėnienė. Vaidina: Giedrius Arlauskas, Dainius Jankauskas, Ligita Kondrotaitė, Ieva Labanauskaitė ir Urtė Povilauskaitė.
