Apie spektaklį, įtrauktą į 8-ojo šiuolaikinės operos festivalio NOA programą ir žymintį LNOBT bei prodiuserinės kompanijos „Operomanija“ bendradarbiavimo pradžią, kalbamės su kūrinio idėjos autore, režisiere Greta Štiormer.
– Operos veiksmas vyksta „Planetoje Deluxe“ – pavadinimas tarsi byloja, kad jos gyventojai kitokie, išskirtiniai, tobulesni. Ar taip ir yra?
– „Planeta Deluxe“ – tai planeta, kurioje egzistuoja geresnės mūsų versijos. Man atrodo, kad ši planeta yra tokia tobula, kad galimai tas jos tobulumas yra pasiekęs perteklių. Šis perteklius ir atsiskleis kaip pagrindinė operos ašis – ne tik per tobulą personažų savęs pateikimą, bet ir per žaidimą muzikine ir vaizdo forma. Panašiai kaip valgant cukraus vatą vaikystėje – kad ir koks geras atrodytų skonis, padauginus jis gali sukelti šleikštulį.
Įkvėpimo sėmėtės iš socialinio tinklo „TikTok“, kuriame dažnas stengiasi atrodyti puikesnis, nei yra iš tikrųjų. Kuriame viešą sėkmingo ir laimingo žmogaus įvaizdį, tačiau realiame gyvenime susiduriame su nesaugumu, vienatve, priklausomybėmis, kitomis psichologinėmis būklėmis.
– Bandysite perspėti apie šio disonanso pavojų, o gal pagrindinė operos žinutė visai kitokia?
– Kūrinys nėra vienalytis – nors operoje ryškiai atsispindi idėjos apie socialines medijas ir jų įtaką šiuolaikinio žmogaus kasdienybei, neketiname konstatuoti fakto, gerai tos socialinės medijos veikia žmogų ar blogai, kadangi vieno atsakymo į tai nėra. Kūrinys remiasi personažų būsenų analize, žaidimu šiuolaikine operos forma. Tai yra tarsi socialinis tyrimas, kurio kulminacija įvyks jau po spektaklio, kartu su žiūrovų vidinėmis reakcijomis.
– Vos atsiradusios, socialinės medijos atrodė nekaltai, buvo neregėta naujovė ir pramoga. Jūsų manymu, kokios priežastys lėmė, kad po gero dešimtmečio jau kalbame apie žalingus padarinius visuomenei, ypač jaunajai kartai ir jos savimonei? Ką tai pasako apie šiuolaikinį žmogų ir šiuolaikinį pasaulį?
– Ko gero, į šį klausimą tiksliausiai galėtų atsakyti socialinių medijų įtaką tyrinėjantys psichologijos, sociologijos ar filosofijos profesionalai. Tačiau kaip socialinių tinklų vartotoja, stebinti šią temą ir iš meninio lauko perspektyvos, pastebėjau, kaip lengvai gali plisti melaginga informacija ir kokią didelę įtaką ji turi masėms žmonių. Tai galima pritaikyti ne tik politiniam diskursui ir propagandai. Kyla klausimų apie žmogaus kasdienybės tikrumą apskritai, apie gyvenimą savotiškoje iliuzijoje, netikroje realybėje.
Tuo pačiu pastebėjau, kad, formuodami viešą savo įvaizdį socialinėse medijose, jaunosios kartos atstovai vis dažniau pasitelkia atvirumą ir nuoširdumą. Pavyzdžiui, „TikTok“ platformoje galima rasti jautrių išpažinčių, atvirų monologų ir pasidalinimų įvairiomis opiomis socialinėmis temomis. Tai daroma vaizdu, tiesiogiai, iš bet kurios pasaulio vietos arba – dažniausiai – tiesiog iš savo kambario.
– Neišvengiamai teko pasigilinti į „TikTok“ turinį. Kas labiausiai nustebino?
– Kai tik įsidiegiau „TikTok“, akis buvo visiškai nepripratusi prie programėlės formos ir turinio. Vėliau ji tapo mano mėgstamiausia socialine platforma. Pastebėjau, kad ir kitose socialinėse medijose imta daugiau dalintis vaizdo įrašais, ir čia akivaizdus „TikTok“ indėlis. Manau, kad genialus yra pats programėlės principas – per dainą, šokį ir labai trumpą vaizdo įrašą perduoti žinutę, kuri bet kuriame pasaulio kampelyje gali būti suprasta vienodai. Nors, atrodo, ji yra tokia primityvi ir paprasta, tai ne tik dirgina visas žmogaus jusles, bet ir kuria didžiulį bendruomeniškumo ir priklausymo jausmą.
– Kaip apskritai atėjo operos mintis, kūrinio forma, herojai? Ar laimėjusi LNOBT ir „Operomanijos“ paskelbtą „Operos genomo“ konkursą jau tiksliai žinojote, kaip viskas atrodys? O gal galutinė operos forma gimsta dabar, repetuojant?
– Pradinė idėja buvo sukurti spektaklį, kuriame atsikartos „TikTok“ programėlėje skambantys kūriniai ir vaizdo įrašų vizualai. Kai pradėjau į tai gilintis, atradau, kad „TikTok“ programėlės principų panašumus su tokiais muzikinio žanro kūriniais kaip miuziklas ar net opera. Tiesa, įsivaizdavimas, kokia opera bus, labai skiriasi nuo to, kokia ji gimsta dabar. Kai kurios idėjos galvoje atrodė didelės ir ryškios, tačiau su „Operomanijos“ ir LNOBT pagalba jos tapo dar tikslesnės ir atrado tinkamiausią kūrinio realizacijos formą.
– Visi penki personažai yra penkių kūrybinės komandos narių prototipai, tarsi jų alter ego, geresnės jų versijos. Kaip pasirinkote tokį neįprastą priėjimą prie personažų kūrimo?
– Kiekvienas šio operos personažas turi dalelę kurio nors kūrybinės komandos nario. Dalyvaudami kūrybinėje rezidencijoje, kartu su „Operomanijos“ prodiusere Ana Ablamonova išsigryninome idėją, kad „TikTok“ operos personažai turi būti panašūs į mus pačius. TikTok‘o programėlėje žmonės eksponuoja save ir savo individualius pasaulius. Pabrėždami demonstravimosi per socialinius tinklus tendenciją, sugalvojome personažus perleisti per save, pridedami jiems išgalvotų biografijos faktų, aštrumo ir dramatiškumo. Taip gimė penki operos „Planeta Deluxe“ personažai, kurie dabar jau gyvena savo atskirus sceninius gyvenimus.
– Operos trukmė – vos valanda. Kiek giliai per ją pavyks atskleisti personažų siužetines linijas, o gal tokio tikslo ir neturite?
– Galima sakyti, kad operos trukmė net valanda. Ši opera yra tarsi vienas įkvėpimas įėjus į salę ir iškvėpimas jai pasibaigus. Personažai, muzika, vaizdo įrašai – visa tai bus labai ryšku, greita ir intensyvu, ir tai čia svarbiausia.
– Šiomis dienomis daug repetuojate. Atskleiskite – ką pamatysime spalio 18-ąją LNOBT salėje? Nes nieko panašaus po šių rūmų stogu dar nėra vykę.
– LNOBT salėje pamatysime neįprastą kūrinį, galbūt net šokiruosiantį įprastinį šio teatro žiūrovą. Kalbant apie operos muzikinį išpildymą, bus galima išgirsti ypatingai didelę muzikinių stilių įvairovę – nuo pop ir ritmenbliuzo iki repo ir trance stiliaus, ir visa tai bus atliekama operos solistų. Vizualus sceninis sprendimas, tikiu, nustebins kiekvieną, atėjusį į „Planetą Deluxe“. Nors su neįprasta kūrinio forma atsiranda daug naujų iššūkių, kiekviena naujovė plečia kūrėjų akiratį ir neleidžia jaustis žinančiu, koks turi būti ar kaip turi atrodyti teatras.
– Neįprasta ne tik operos idėja, bet ir techninis įgyvendinimas, mūsų teatre dar nematyti scenografijos, technologiniai sprendimai. Pavyko įgyvendinti viską taip, kaip buvote sumaniusi?
– Šis pastatymas ir jo įgyvendinimas buvo iššūkis ir LNOBT darbuotojams. Tačiau suradome sprendimą geriausiam realizacijos būdui, o dabar atėjo žiūrovų eilė pamatyti neįprastą režisūrinį ir sceninį operos išpildymą.
– Operos garso takelyje – žinomiausi jaunosios kartos scenos vardai. Tačiau premjera skirta ne tik jauniausiems žiūrovams. Kokia operos tikslinė auditorija ir kam ją pamatyti tiesiog būtina?
– „Planeta Deluxe“ idėja iš savęs yra paaugliška – ji turi maišto elementų, yra spalvinga ir nenustygstanti vietoje. Tačiau operos turinys ir temos, kurios atsiskleis žiūrovams, yra apimančios labai platų psichologinį lauką, aktualų ne tik paauglių auditorijai.
– Pati studijavote režisūrą, muziką, o šiuo metu – net ir skulptūrą. Kaip visi šie meniniai interesai atsispindi Jūsų kūryboje? Kokius savo talentus „įdarbinote“ statydama operą „Planeta Deluxe“?
– Visada svajojau dirbti su kūriniais, kuriuose realizuojasi muzikos ir teatro jungtis. Teatro studijose iš režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mokiausi žaidimo teatrinėmis formomis, o vėliau studijavau skulptūrą tam, kad praplėsčiau žinias šiuolaikinio meno ir vizualiniame lauke. Šiuo metu repetuojant operą, labai praverčia įgytos muzikinės žinios, galima lengviau susišnekėti su solistais, kalbėti muzikos kalba.
– Prie kokių dar projektų, be minėtos operos, dirbate šiomis dienomis?
– Šiuo metu su „Operomanija“ paraleliai kuriame muzikinį performansą „Sporto grupė“. Šis kūrinys taip pat debiutuos festivalio NOA programoje. Vėliau laukia spektaklio „L yra S“ pagal rašytojos Gabrielės Labanauskaitės pjesę premjera Vilniaus mažajame teatre. Ten taip pat teiksiu pirmenybę neįprastiems priėjimams prie muzikinio kūrinio išpildymo.