Meile,
rašau Tau iš praeities, kaip dažniausiai ir nutinka su laiškais, keliaujančiais lėčiau už mūsų mintis, jausmus ar ketinimus. Gali būti, kad kai skaitysi šį laišką jau būsim kiti, arba kitokie, su kitais, o gal tiesiog tylūs ir po vieną. Gyvenimas nenuspėjamas, bet būtent meilė jame veikia kaip burtai – stebuklingas ir intensyvus susitikimas, kartais lyginamas su beprotybės būsena. Tai cheminė reakcija, priverčianti mus tamsoje keistai švytėti! Ten ateityje, kur skaitai šitą laišką, Tu manęs dar nepažįsti, o gal jau pamiršai, todėl leisk Tau priminti apie neišvengiamas pradžias ir pabaigas. Meilės istorijos po kurio laiko praranda vidurį, palikdamos keletą pakraščiuose ir posūkiuose besiblaškančių daiktų, jausmų ir prisiminimų. Šiandien norėčiau tai pakeisti – užtvenkti dienų deltas, priversti kraują, ašaras ir bučinių šampaną putoti per amžius. Tačiau gyvenimas mane išmokė šių dalykų: pirma, nieko nežadėti, antra, kad nieko nėra amžino ir trečia, kad tavasis pasirinkimas meilėje nieko nereiškia, jeigu pats nesi pasirinktas. Prisipažinsiu, dažnai šių pamokų nepaisau, todėl vis dar tikiu amžina meile, kuri, žinau, čia pat iki galo nepažini ir nelogiška, šventa ir šventvagiška, pilna keisto liūdesio ir džiugesio, ypatingo ilgesio ir obsesiško prisirišimo, gydanti ir liguista. Sakysi, kad amžinos meilės nėra, bet aš ją sukūriau, kaip ir bitės iš piktžolių surenka medų, iš gyvatės nuodų žmonės ištraukia vaistus, o giliausiame vandenyno dugne būtybės sau moka pasigaminti šviesą. Tikri burtai!
Pradžioje sakei, kad mano vidus Tau primena tamsoką ir kiek vėsią olą pilną gaivių versmių. Tavo švelnumas pavertė mane vandeniu. Ėmiau keisti formas, bandžiau pažinti Tavo intymiausias mintis ir jausmus, kurių nežinojai esant. Tiesą sakant, tada dar nieko nežinojau ir apie save. Mūsų aistra vidines versmes ir šaltinius pavertė grakščiais fontanais. Tik pagalvok, kokia graži tai meilės metafora, apibūdinanti tiesioginę priklausomybę, nepertraukiamą ryšį, darnią sistemą. Be vandens tie keisti rezervuarai tėra ankšti vienatvės ir nuobodulio indai, o vanduo be jų – beformis ir pasiklydęs. Tik būdami kartu jie sukuria apytaką ir trauką. Tačiau mane kuteno nerimas, kad baigsis vasara – fontanams palankiausias metų laikas, kai rytais juose prausiasi paukščiai, per pietus vaikai kaišioja mažas lipnias rankutes, o vakarais įsimylėjėliai paskiria pasimatymus. Kai nematei, į vieną iš fontanų pripyliau meilės eliksyro – skysto amžinos meilės ir vasaros prakeiksmo, bet dar nesupratau, kad uždaroje sistemoje jis paveiks ir mane. Tada dar nežinojau, kad fontanai šnypščia ir putoja ne tik iš meilės, bet ir dėl paprasčiausio slėgio. Ir tai tik fizika, ne burtai. Žinai ką? Mylimieji yra keisti mūsų gyvenimų ateiviai ir praeiviai, tyrinėjantys mūsų kalbą ir vidinius vandens telkinius, paverčiantys mus talentingais jausmų inžinieriais ir alchemikais. Tu esi tarp jų.
Tavo meilė
Menininkas Tomas Daukša savo naujausioje parodoje „Amžinos meilės vasara“ kviečia į pasakišką instaliaciją, kurioje pristato daugiau nei tuziną naujų skulptūrinių objektų. Tai menininko darbų seriją „Fountains of Joy“ pratęsiantis projektas, kurio centre – keistų nežemiškų formų fontanai. Juos menininkas pasitelkia kaip savotiškus suskystintas temas varinėjančius mechanizmus. Šįkart šiuose objektuose tyvuliuoja ir čiurlena meilės eliksyras, atgręždamas mus į, viena vertus, banalią, kita vertus, paradoksalią amžinos meilės fantaziją. Joje telpa tiek iracionali, į beprotybę vedanti įsimylėjimo trauka, obsesyvus kito troškulys, tiek apkarstantis buvimas kartu.
Tomas Daukša (g. 1988) – jaunosios kartos menininkas, 2019 m. įgijęs menų daktaro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2009 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir svetur, surengė personalinių parodų. Kūryba pristatyta tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse ir pagrindinėse Lietuvos šiuolaikinio meno institucijose. 2013 m. T. Daukšai skirta Ary Stillmano stipendija.
The Rooster Gallery parodų ciklą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Menininkui skirta LTMKS premija.
Galerijos lankymo laikas: IV-VI 16.00–19.00, VII 14.00–17.00. Parodos atidarymas vyks liepos 3 d. 18-21 val.
