„Esate vienas iškiliausių šių laikų intelektualų, Jūsų mintys bei įžvalgos dabartinių įvykių kontekste mums be galo reikalingos. Itin ryškūs Jūsų nuopelnai Lietuvos humanistikai, o Jūsų įvairiapusę mokslinę ir eseistinę veiklą įvertino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio universitetai. Savo pirmojoje Alma Mater Vilniaus universitete patirtas svarbiausias pasaulėžiūros lūžis, kad reikia gyventi nemeluojant, Jus lydėjo visą gyvenimą ir tapo tarsi savotišku kelrodžiu. Linkiu Jums kūrybingų dienų ir mūzų globos“, – sveikindamas Tomą Venclovą sako kultūros ministras Simonas Kairys.

1937 metais Klaipėdoje gimęs Tomas Venclova – lietuvių poetas, eseistas, vertėjas, literatūrologas. Filosofijos dr. (1985). Liublino (1991), Jogailos (2000), Torunės (2005), Gdansko (2010), Vytauto Didžiojo universiteto (2010), Klaipėdos universiteto (2012) garbės daktaras. Rašo lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

1960 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių filologiją). 1966–71 studijavo semiotiką Tartu universitete (J. Lotmano mokinys). 1966–73 (su pertraukomis) dėstė Vilniaus universitete. Bendravo su Rusijos disidentais, 1975 savo antikomunistines pažiūras išdėstė atvirame laiške Lietuvos komunistų partijos centro komitetui, prašydamas leidimo emigruoti į Vakarus. Dėl politinių priežasčių, disidentinės veiklos (nuo 1976 Lietuvos Helsinkio grupės narys) jo kūrybinė veikla apribota (nepriimtas į LSSR rašytojų sąjungą), reiškėsi kaip vertėjas. 1977 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, SSRS Vyriausybės specialiu įsakymu iš T. Venclovos atimta sovietinė pilietybė. 1977 dėstė semiotiką Kalifornijos universitete (Berkeley), vėliau Ohajo universitete ir Kalifornijos universitete Los Andžele. 1979–82 Lietuvių rašytojų draugijos vicepirmininkas. Nuo 1980 dėstė slavų literatūras Jeilio universitete; profesorius (1985), emeritas (2013). 1989–91 Baltijos studijų plėtros asociacijos pirmininkas. Nuo 2018 gyvena Lietuvoje.

Įvertintas daugeliu apdovanojimų, tarp kurių – V. Krėvės-Mickevičiaus premija (1978), Gedimino ordino Komandoro kryžius (1995), ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Komandoro kryžius (1996) ir Didysis kryžius (2013), Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (1999), Lietuvos nacionalinė premija (2000), Jotvingių premija (2005), tarptautinė premija Baltijos žvaigždė (2008), Poezijos pavasario laureatas (2017), ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2017).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją