Nusikalti pačiam monetą, atsispausdinti banknotą su savo atvaizdu ar tiesiog sužinoti visą pinigų istoriją – nuo seniausių jų formų – grūdų, kriauklių iki būsimosios mūsų valiutos eurų. Jų nacionalinę pusę kūrė dailininkas Antanas Žukauskas, tačiau variantų buvo pateikta per pusšimtį.
„Labai įdomus sprendimas dailininko Repšio. Jis „prabėgo“ per visą mūsų istoriją ir parodė, kaip kito mūsų raitelis, herbo figūra. Raitelis buvo ir gotikinis, ir renesansinis, ir barokinis, uodega tai kilo, tai leidosi“, – pasakojo LB Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius.
Lankytojams muziejuje ne tik gausu informacijos, bet ir įvairių pramogų.
„Muziejuje taip pat galite sužinoti, kiek kainuotumėt, jei visas būtumėt pagamintas iš aukso. Štai mano kaina būtų kiek daugiau nei 6 mln. litų. Aišku, svarbiausia yra auksinis charakteris“, – sakė žurnalistė Ugnė Galadauskaitė.
Gugolo – skaičiaus su šimtu nulių – pavadinimą pasiskolinęs ir „Google“ tinklapis. O Gugolo upė muziejuje teka kitų eksponatų link – pavyzdžiui nukelia į 1991 metus ir planus spausdinti pirmuosius litus.
„Prancūzai būtų sutikę spausdinti mums pirmuosius litų banknotus, prancūzai atsisakė nes Gorbačiovas spaudė juos labai. Sovietų Sąjunga labai spaudė. Privačios vis tik spaustuvės. Jie ne tai kad atsisakė, bet norėjo piniginio garanto. Įsivaizduokit, 1990 m. – niekas netiki ta mūsų nepriklausomybe“, – pasakojo LB Pinigų muziejaus vedėjas V. Laurinavičius.
Taigi litai spausdinti JAV. Lietuvos banko Pinigų muziejus įvertintas ir didžiausio pasaulyje kelionių portalo „TripAdvisor“ – jam įteiktas aukščiausios kokybės sertifikatas. Be to, mokslinis žurnalas „MintWorld Compendium“ šį muziejų įtraukė į geriausių pasaulio pinigų muziejų penketuką. Mūsiškį aplenkė tik Kanados, Vokietijos Bundesbanko, Pietų Korėjos centrinių bankų ir Jungtinių valstijų federalinės rezervų sistemos pinigų muziejai.