„Vasarą kasmet pastebime išaugusį susidomėjimą knygomis. Panašu, kad atostogaudami, atitrūkę nuo darbų, atrandame daugiau laiko skaityti.
Svarbia atostogų dalimi knyga tampa dėl to, kad yra ne tik tobulėjimo, naujų žinių, bet ir atsipalaidavimo, gyvenimo tempo sulėtinimo šaltinis. Mes pastebime atostogaujančių skaitytojų tendenciją ir stengiamės jiems pasiūlyti kuo įdomesnių skaitinių, tad galime pažadėti, kad vasaros pradžioje skaitytojų laukia visas pluoštas naujienų“, – pranešime žiniasklaidai cituojama leidyklos „Baltos lankos“ vyriausioji redaktorė Saulina Kochanskaitė.
Tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtas knygas skaitantis šalies gyventojas sako dažniausiai tai darantis būtent per atostogas, 40 proc. – darbo dienų vakarais. Penktadalis atsakiusiųjų sako skaitantys savaitgaliais, dar 8 proc. – per pertraukėles darbe.
Kas dažniausiai renkasi atostogas su knyga?
Daugiausia per atostogas skaito aukščiausio lygio vadovai (40 proc.), didžiausias pajamas gaunantys (32,3 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (25,8 proc.) bei vidutinio amžiaus grupei (26–45 m.) priklausantys šalies gyventojai (28 proc.).
Toks skaitančio atostogautojo portretas nestebina. Regis, per atostogas dažniau į rankas knygą paima tie, kurie dėl įvairių priežasčių neranda tam laiko darbo dienomis.
Psichologas: skaitymas skatina atsipalaiduoti
Tyrimas taip pat atskleidė, kad kas trečias šalies gyventojas neskaito visai – neperskaito nė vienos knygos per metus. Beveik 40 proc. perskaito iki penkių knygų per metus, 13 proc. – iki dešimties. 16 proc. šalies gyventojų perskaito 20 ir daugiau knygų per metus.
Psichologas psichoterapeutas Timas Petraitis situaciją, kai trečdalis žmonių šalyje teigia visai neskaitantys, vadina kraupia.
„Šį klausimą galėtume performuluoti per sporto ar sveikos mitybos prizmę. Jei nustatytume, kad 30 proc. žmonių visai nesportuoja ar nevalgo daržovių – ar tai jau katastrofa, ar dar nėra pagrindo griebtis už galvos? Mano subjektyviu vertinimu, tai – kraupi statistika.
Manau, kad skaitymas, kaip ir, pavyzdžiui, sportas, yra įpročio dalykas, nors gal daug kam atrodo, kad jis susijęs tik su tam tikrais gyvenimo etapais, kurie praeina. Pavyzdžiui pasportavau mokykloje, prasidėjo studijos, darbas, vaikai, šeima, nebeturiu laiko sportuoti ir „natūraliai“ atkrenta šis įprotis. Visiškai tas pats su skaitymu – gali atrodyti, kad jei tiesioginiam darbui to nereikia, kam man tuo užsiimti ir „švaistyti laiką“? Bet tai visų pirma pasirinkimo dalykas“, – teigia T. Petraitis.
Anot jo, vienas iš neseniai atrastų, svarbių ir nepakankamai įvertintų argumentų „už“ skaitymą yra faktas, kad tai raminanti, atpalaiduojanti veikla.
„Yra nustatyta, kad pats knygos skaitymas kaip veikla padeda išsiskirti mus atpalaiduojantiems ir raminantiems neurotransmiteriams (konkrečiai – serotoninui), o štai, pavyzdžiui, mobilaus telefono braukymas ir nuolatinis naršymas skatina dopamino, kitokio pobūdžio neurotransmiterio, kuris susijęs su priklausomybės skatinimu, išsiskyrimą.
Tačiau visgi pagrindinis argumentas „už“ skaitymą ir atostogų metu, manau, galėtų būti nuolatinis augimas, nepaliaujamas pasaulio, žmonių, konkretaus žmogaus paslapčių tyrinėjimas, sąmoningėjimas“, – sako psichologas psichoterapeutas.
Reprezentatyvią apklausą leidyklos „Baltos lankos“ užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko gegužės mėnesį. Joje dalyvavo 1010 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
