„Restauruoti Tytuvėnų vienuolyno ansamblio pastatai yra atsikuriančios Lietuvos dvasinės ir kultūrinės tapatybės simbolis. Šiuose pastatuose gyvuoja ne tik praeitis, bet ir aktuali dabartis, tęsianti šimtametę kultūros tradiciją, be kurios esame benamiai“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Gaisrai, karai ir kitokios negandos aplenkė Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kompleksą. Tai vienas didžiausių ir vertingiausių XVII–XVIII a. baroko sakralinės architektūros paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės rytų Europoje. Ansamblį sudaro bažnyčia, šventorius su Kristaus laiptų koplyčia, dviaukštis vienuolynas ir ūkinės paskirties statiniai. Jo architektūra yra daugiasluoksnė, žavi gotikos, renesanso ir baroko stilių derme.
Tytuvėnuose bernardinai įsikūrė 1614 metais, ėmęsi čia misijų darbo ir kovos su Reformacija. Vienuolyną finansavo anuometinis Tytuvėnų savininkas Andriejus Valavičius, skyręs tam tikslui 10 tūkst. auksinų. Pats fundatorius mirė nesulaukęs statybų pabaigos, tačiau jo įsipareigojimus tęsė trys A. Valavičiaus broliai.
Vienuolyno dvasinė ir kultūrinė veikla ne tik padėjo šiai vietai tapti traukos centru, bet ir paskatino Tytuvėnų miestelio augimą.
Pastaraisiais metais Tytuvėnų sakralinis ansamblis buvo intensyviai restauruojamas ir pritaikytas turizmo reikmėms, panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Čia autentiškai restauruotos vienuolių celės, ypatingą dėmesį skiriant išlikusiai, tačiau laiko ir drėgmės pažeistai sienų tapybai. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio iniciatyva ansamblyje įkurtas Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejus.
Tytuvėnų sakralinis ansamblis patenka į Palaimintojo Jono Pauliaus II Piligrimų kelio programą, kuria siekiama įamžinti popiežiaus Jono Pauliaus II keliones po Lietuvos šventoves, o jo Kryžiaus kelias su Kristaus laiptų koplyčia yra viena gražiausių piligrimų traukos vietų Lietuvoje.
Nuo 2004 metų Tytuvėnų vienuolyno erdvėse rengiamas tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis.