Ukrainiečių fotografų paroda Vilniuje: jei anksčiau šaukimas į kariuomenę buvo pokštų priežastis, dabar tai tapo tiesioginiu kvietimu į karą

Balandžio 22 d., 18 val. Baltarusijos kultūros muziejuje Vilniuje (Vilniaus g. 20) atidaroma Ukrainos fotografų paroda „Karinis amuletas“. Parodoje pristatomos ukrainiečių fotografų Sergey Melnitchenko, Andrey Lomakin ir Aleksey Charey fotografijų serijos, informuojama pranešime žiniasklaidai.

2014 m., po Euromaidano, Ukrainoje pradėjo atsirasti vis daugiau užtvarų, blokuojančių kelius. Stengdamiesi išvengti „tituškų“ provokacijų, aktyvistai konstravo įtvirtinimus iš padangų ir maišų, o paskui organizavosi į budėjimo būrius. Šis reiškinys tapo ne tik nuolatinio nerimo, kuriame šalis atsidūrė po revoliucijos, simboliu, bet ir pasirengimu gynybai.

Tuomet buvo sukurta pirmoji Sergey Melnitchenko fotografijų serijos „Karinis komisariatas“ dalis. Tada prasidėjo antiteroristinė operacija Donbase ir antroji autoriaus serijos dalis su dvyniais tapo logiška tąsa. Jei anksčiau šaukimas į kariuomenę buvo pokštų ir antausių priežastis, dabar tai tapo tiesioginiu kvietimu į karą.

Jauni vyrai, suformatuoti pagal karinius reglamentus, iš tikrųjų tampa panašūs į dvynius – armija ištrina individualius skirtumus, pakeisdama juos karinio laipsnio antsiuvais. Tai yra prakeikta paprastų vaikinų, kurių Ukrainoje yra milijonai, istorija. Jie gyvena miegamuosiuose rajonuose, buriasi į grupes, kovoja kiemuose. Portretuose, padarytuose Mykolajivo miesto pakraščiuose, lyriškų peizažų fone, sukuriamas ypatingas kiemo gyvenimo romantizmas.

Derinant dvi serijos dalis, bendras vaizdas tampa tarsi vaikų karo žaidimas, statant tvirtoves ir barikadas. Kūrinį įrėminantys ženkleliai ir emblemos, taip pat ritualinių žaidimų dalis, skaudžiai tikrovei suteikia ypatingą simbolinę prasmę.

Andrey Lomakin savo fotografijos projekte „Amuletas“, kurtame 2015 m., po Rusijos invazijos į Krymą bei rytų Ukrainą, nagrinėja ukrainiečių ginklavimosi temą. Tuo metu apie savo seriją autorius rašė: „šiuo metu ginklas yra įprastas daiktas ukrainiečių rankose. Tačiau dar pernai, nė vienas iš tų, kurie dabar nusipirko šautuvus, negalėjo įsivaizduoti, kad savo namuose turės šaunamąjį ginklą. Dabar jie visi palaiko prekybą ginklais ir teisėtai juos naudoja savigynai.

Ukraina yra vienintelė šalis Europoje, kurioje nėra įstatymų dėl civilių šaunamųjų ginklų laikymo. Per visą nepriklausomybės laikotarpį Ukrainos vyriausybė bandė pasiūlyti daugiau nei tuziną įstatymų, tačiau nė vienas iš jų nebuvo priimtas.

Griežtai draudžiama pirkti ir nešiotis ginklus savigynai, kovinį ginklą gali įsigyti tik tam tikri asmenys, tokie kaip teisėjai ir valstybės atstovai. Vienintelis būdas teisėtai turėti šaunamąjį ginklą yra įsigyti šautuvą medžioklei.

Visiškai teisėta yra įsigyti neautomatinius modifikuotus armijos ginklus (pvz. AK ar M16), tačiau įsigyti pistoletą draudžia įstatymas, nors toks ginklas yra tinkamiausias savigynai.

2014 m., po tragiškų įvykių Ukrainoje (Euromaidanas, Krymo aneksija, karas Donbase), medžioklės ginklų pardavimas išaugo kelis kartus. Taip atsitiko todėl, kad žmonės negalėjo pasitikėti valdžia, kuri nieko nedarė, kad apsaugotų piliečių teises ir laisvę. Remiantis oficialia statistika, iki 2014 m. pabaigos jau buvo užregistruoti 558 033 šautuvų savininkai. Iki 2016 m. kovo mėn. ginklų savininkų skaičius padidėjo iki 888 047“.

2015 m. A. Lomakin teigė, kad „šiuo metu šautuvai yra labai paklausūs. Būsimi šaunamųjų ginklų savininkai turi išmokti kaip saugiai su jais elgtis. Dažnai jie mokosi dalyvauti kariniuose veiksmuose, daugiausiai tampant mažos, mobiliosios komandos dalimi. Rusijos paslėpta agresija Ukrainai sudaro realią perspektyvą kariniam konfliktui išplisti iš šalies rytų į centrinius regionus, o tai ukrainiečius motyvuoja būti pasirengusiems karui ateityje.

Tačiau pagrindinė šaunamųjų ginklų legalizavimo priežastis yra ne civilių pavertimas kariuomene, o šeimos ir turto apsauga“.

„Panašu, kad šaunamasis ginklas yra moderni amuleto versija, suteikianti jo savininkui papildomų galių. Ne visi jaučiasi patogiai taikydamiesi ir šaudydami į agresorių, tačiau visi jaučiasi saugesni ginklą turėdami“, – taip apie savo seriją Andrey Lomakin rašė 2015 m., o jo prognozės tapo tragiška realybe šių metų vasario 24 dieną. Dabar visiškai akivaizdu, kad tiek civilių žmonių, tiek šalies ginklavimasis agresyvaus kaimyno akivaizdoje yra būtina sąlyga ginant savo šalies suverenumą ir laisvę.

Apie prasidėjusį karą Ukrainoje savo fotografijų serijoje kalba fotografas Aleksey Charey. Dar 2021 m. vasarą fotografas viešėjo Lietuvoje, kūrė Klaipėdos fotografijos rezidencijoje.

Per pastaruosius septynerius metus autorius yra susijęs tiesiogiai su fotografija – fotografuoja kūrybinėms agentūroms, vykdo savo asmeninius kūrybinius fotografijos projektus.

Taip pat užsiima žmogaus teisių veikla, Kijive dirba kaip visuomeninės organizacijos „Vaiko teisių apsauga“ narys. Tik prasidėjus karui Ukrainoje, Aleksejus nedvejodamas užsirašė į Kijivo teritorinės gynybos gretas. Pirmomis karo dienomis laukė paskirstymo ir buvo apmokomas elgtis su ginklais bei suteikti pirmąją pagalbą. Dalyvavo organizuojant patikros punktus vienoje iš pagrindinių Kijivo gynybos sričių. Dabar pagrindinis jo darbas – gynybos punkto veiklos organizavimas ir užtikrinimas puolimo atveju.

Kardinaliai pasikeitusiame gyvenime, naujose, sudėtingose ir pavojingose situacijose Aleksejus fotografuoja. Fotografuoja aplinką, karo baisumus, jį supančius žmones bei ginklo brolius. Kiek leidžia dabartinė situacija Aleksejus savo fotografijas rodo naujausioje serijoje „7“.

Fotografijų paroda „Karinis amuletas“ yra akcijos „Photography4Peace“, skirtos palaikyti Ukrainos fotografiją, dalis. Šią akciją organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Parodos „Karinis amuletas“ kuratorius – Darius Vaičekauskas. Parodos partneris – I. Luckevičiaus baltarusių muziejus Vilniuje.

Fotografijų paroda „Karinis amuletas“ Baltarusijos kultūros muziejuje Vilniuje (Vilniaus g. 20) veiks iki birželio 19 d.