Unikalaus simpoziumo dalyviai ir vėdinimo įrangos gamintojos „Salda“ darbuotojai iškart surado bendrą kalbą. Pasivaikščioję po bendrovės teritoriją apsitarė, kuriose vietose galėtų iškilti menininkų kūriniai. Skulptoriams patikėtos visos bendrovės turimos gamybos medžiagos. Specialios staklės ir įrankiai padėjo įgyvendinti autorių idėjas.
„Žymių kūrėjų ir privačios įmonės partnerystė Šiaulių mieste subrandino pirmus meninius vaisius – tris skulptūrinius objektus, kurie įprasmina žmogaus, kūrėjo ir jį supančios aplinkos santykį. Dabar rengėjai tikisi miesto bendruomenės dėmesio“, – teigė simpoziumo kuratorius dailininkas Ričardas Garbačiauskas.
Šiauliai garsėja netradicinėmis skulptūromis. Intriguojančios, masinančios praeivių žvilgsnį jos nuolat iškyla viešose miesto erdvėse. Šįkart intrigos nebus mažiau, tačiau sumanymas kiek kitoks – garsių skulptorių kūriniai liks „Saldos“ teritorijoje. Todėl žiūrovai kviečiami atvykti į simpoziumo pabaigtuves ir skulptūrų parodą, kuri bus atidaryta rugpjūčio 10 dieną 15. 30 val.
K. Venclovas iš 10 mm storio lakšto sukūrė pustrečio metro dydžio skulptūrą „Senelės pasakos“. Kūrinio pirmavaizdžiu tapo rankomis nerta servetėlė, kurią menininkas išdidino 18 kartų. Šešiakampės žvaigždės forma siejasi su saulės, ląstelės ar žvaigždynų simbolika, o ornamento kompozicija sukuria traukos, begalybės įspūdį, kviečia susitelkti meditacijai.
Užmojo dydžiu savo kolegai nenorėjo nusileisti ir M. Gaubas. Menininkas sukūrė kinetinę, garsinę, vėjo veikiamą skulptūrą „Žolės garsai“. Ant didžiulės metalo plokštės jis „užaugino“ 3 metrų aukščio plieno pievelę. Judinant strypus – „žolės kotelius“, – skulptūra gaudžia visais varpų garsais.
A. Ališanka susitelkė ties skulptūra „Oreivis“. Padirbdinta iš 60 metrų ilgio vamzdžių ji primena žmogaus siluetą. Skulptūros tūris menamai formuojasi, kinta erdvėje. Pučiant stipresniam vėjui, kūrinys ima gausti.